Austrijos specialioji ataskaita „Sveikata, demografija ir klimato kaita. Santrauka politikos formuotojams“

Klimato kaitospoveikis sveikatai jaučiamas jau šiandien ir Austrijoje gali būti laikomas didėjančia grėsme sveikatai. Sunkiausias ir plačiausias poveikis, kurio galima tikėtis, yra karščio poveikis sveikatai. Be to, sveikatai grėsmę kelia ekosistemų pokyčiai, kurie turi įtakos žiedadulkių alergijos ir pernešėjų platinamų infekcinių ligų paplitimui, dažnumui, tipams ir sunkumui, taip pat keičia kritulių ir audrų pobūdį. Be to, dėl kintančios demografinės struktūros ir sudėties, įskaitant gyventojų senėjimą ir migraciją, gali padidėti žmonių, kuriems kyla pavojus sveikatai, skaičius. Klimato kaitos poveikis sveikatai nėra tolygiai pasiskirstęs gyventojų pogrupiuose, nes, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės yra fiziologiškai jautresni ekstremaliam karščiui, o migrantai, turintys mažesnius socialinius ir ekonominius išteklius, turi mažesnius prisitaikymo pajėgumus.

Tačiau yra daug galimybių imtis veiksmų klimato kaitos poveikiui sveikatai sušvelninti ir pažeidžiamumui sumažinti. Tai gali būti geresnis sunkiai pasiekiamų žmonių informavimas, miestų planavimo priemonės šilumos padidėjimo atveju, geresnis labai alergiškų augalų valdymas, taip pat integruota ekstremalių meteorologinių reiškinių dokumentacija, kad būtų galima imtis tikslingesnių priemonių ir sustiprinti savarankišką apsirūpinimą. Siekiant anksti nustatyti infekcines ligas, turi būti gerinama gyventojų ir sveikatos priežiūros darbuotojų sveikatos kompetencija, o sveikatos skirtumų, susijusių su klimatu, taip pat galima išvengti gerinant sveikatos raštingumą.

Be to, pastangos švelninti klimato kaitą taip pat gali būti naudingos sveikatai, todėl skatinant klimato politikos veiksmus reikėtų pabrėžti klimato kaitos švelninimo papildomą naudą sveikatai.

Norint inicijuoti klimato ir sveikatos sankirtos pertvarką, reikia įvairių politikos sričių bendradarbiavimo klimato ir sveikatos politikos srityje ir tai yra patraukli galimybė vienu metu įgyvendinti Austrijos sveikatos tikslus, Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus. Su transformacijos moksliniais tyrimais ir moksliniais tyrimais grindžiamu mokymu mokslas gali paspartinti transformacinio vystymosi kelius ir skatinti naujus tarpdisciplininius problemų sprendimus.