Prisitaikymo prie klimato kaitos iššūkiai ir galimybės Europos energetikos sistemai

Šioje ataskaitoje analizuojami prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo klimato kaitai poreikiai Europos energetikos sistemoje dabar ir ateityje. Šiuo vertinimu remiamas perėjimas prie švarios energijos, apimantis masinę atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kurių daugelis yra jautrūs klimato veiksniams, plėtrą.

Klimato kaitos poveikis ir susiję prisitaikymo poreikiai Europos regionuose labai skiriasi. Apskritai Šiaurės Europa patirs tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį savo energetikos sistemai, o Pietų Europos regionai patirs didžiulį neigiamą poveikį. Visų pirma tyrime nustatyta, kad:

• Apskritai prognozuojama, kad vandens prieinamumas Šiaurės Europoje didės, o Pietų Europoje mažės, tačiau esama didelių sezoninių skirtumų. Šie pokyčiai gali turėti įtakos aušinamojo vandens prieinamumui šiluminėse elektrinėse, hidroenergijos ir bioenergijos potencialui, kuro transportui upėse ir energijos poreikiui aprūpinti vandeniu.
• Pakeitus anglimis kūrenamas elektrines saulės ir vėjo energija, iš esmės sumažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir vandens suvartojimas, taip prisidedant prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos vandens išteklių stokos regionuose.
• Biodegalams ir anglies dioksido surinkimui bei saugojimui reikia daug vandens ar ariamosios žemės, o tai gali riboti jų plėtrą, visų pirma regionuose, kuriuose trūksta vandens.
• Šildymo temperatūra sumažina energijos poreikį šildymui, tačiau padidina energijos poreikį vėsinimui. Jie taip pat gali turėti įtakos elektros energijos gamybai ir perdavimui.
• Klimato kaita gali turėti įtakos vėjo ir saulės energijos potencialui, tačiau turimos prognozės yra susijusios su dideliu neapibrėžtumu.
• Keli tyrimai rodo, kad be tinkamų prisitaikymo priemonių tiesioginė ekstremalių meteorologinių reiškinių žala Europos energetikos sistemai iki šimtmečio pabaigos galėtų siekti milijardus eurų per metus, o netiesioginės išlaidos būtų daug didesnės.

Besivystanti energetikos sąjungos politikos sistema suteikia unikalių galimybių integruoti prisitaikymą prie klimato kaitos į nacionalinį ir Europos energetikos planavimą. Vertinime rekomenduojama atsižvelgti į klimato kaitos poveikį rengiant nacionalinius klimato ir energetikos planus ir ilgalaikes ‑ strategijas pagal ES energetikos sąjungą. Energetikos sektoriaus rinkos dalyviai taip pat turėtų apsvarstyti atsparumo klimato kaitai stiprinimą kaip neatsiejamą savo verslo dalį.