Atsparaus energetikos sektoriaus kūrimas

Šioje ataskaitoje nagrinėjama rizika ir pažeidžiamumas, su kuriais energetikos sektorius gali susidurti dėl klimato kaitos ir dažnesnių ekstremalių oro sąlygų, taip pat galimybės, kuriomis sektorius gali pasinaudoti, kad taptų atsparesnis.

Priimant investicinius sprendimus elektros energijos sektoriuje, atsižvelgiant į jų ilgą laikotarpį (20–100 metų), „reikia numatyti ilgalaikę aplinką ir poreikius bei apribojimus, su kuriais susidurs komunalinės įmonės. Priimdamos sprendimus, komunalinės įmonės susiduria su keliais neaiškumais: ekonominis ir politinis netikrumas, susijęs su technologijomis, politiniais įsipareigojimais ir demografinėmis bei socialinėmis ir ekonominėmis tendencijomis; mokslinis netikrumas dėl poveikio regioniniu lygmeniu ir paveiktų sistemų reakcijos; Natūralus klimato sistemos kintamumas. Be šių neaiškumų, sparti urbanizacija padidins klimato kaitos poveikį. Iš tiesų, kai kurie didžiausi ir sparčiausiai augantys pasaulio miestai yra žemumose, kurioms gresia potvyniai ir audros. Jų augimas siejamas su didėjančia energijos paklausa, dėl kurios didėja spaudimas pajėgumams ir mažinamas elektros energijos gamybos darbuotojų atleidimas iki rizikingesnio lygio. Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai (arba dažnesni ekstremalūs reiškiniai) paveiks daugiau žmonių, o susijusios išlaidos (dėl prarasto verslo, žalos namams, infrastruktūrai ir prekėms) bus didesnės.“

Dėl įvairios rizikos pobūdžio ir jos skirtumų tampa vis svarbiau visapusiškai suprasti riziką ir galimas prisitaikymo priemones. Norint įvertinti ir valdyti šią riziką, reikia, kad elektros komunalinės įmonės prisiimtų neapibrėžtumą. Reikia ne tik stiprinti jos infrastruktūrą, bet ir užtikrinti daugiau lankstumo, kad būtų galima veiksmingiau reaguoti į nenumatytus įvykius.

Vertinant galimas prisitaikymo priemones, ataskaitoje pabrėžiama, kad svarbu neapsiriboti būtinu rizikos ir sąnaudų bei naudos analizės kiekybinio įvertinimo etapu, bendradarbiaujant su bendruomenėmis ir atsižvelgiant į riziką, nesusijusią su komunalinių paslaugų įmonių nuosavu turtu. Taikant šį metodą būtų galima „nustatyti ekonomiškai efektyvias priemones, kuriomis būtų geriausiai valdoma rizika ir kuriamos atsparios bendruomenės“.

Ataskaitoje pateikiama 18 verslo atvejų, iš kurių matyti, kad įvairiose geografinėse aplinkose visame pasaulyje įgyta vertinga patirtis, iš kurios matyti, kad dėl klimato kaitos energetikos sektoriuje atsiranda naujų verslo modelių, apimančių naujus rizikos ir netikrumo mažinimo būdus. Komunalinės įmonės patirs papildomą draudimo ir finansų sektoriaus spaudimą, kad geriau suprastų ir valdytų su klimatu susijusią riziką ir atitinkamai kurtų, projektuotų ar modernizuotų savo turtą. Kai kuriose šalyse taisyklės (pvz., nuosavybės teisės, draudimas ir planavimas) šiuo metu trukdo atsirasti šiems naujiems verslo modeliams. Reikia pakoreguoti arba parengti politiką ir taisykles, kad būtų skatinamos investicijos, kuriomis didinamas veiklos, elektros energijos sistemų ir vietos bendruomenių atsparumas.“