Pakrančių klimato kaita. Biologinė įvairovė ir gamtos išsaugojimas

Klimato kaita yra vienas iš pagrindinių dabartinių ir būsimų žmonijos iššūkių ir jau daro didelį poveikį pasaulio ekosistemoms, ekonomikai ir visuomenei. Pakrančių teritorijos yra ne tik žmogaus veiklos židinys, bet ir ypač pažeidžiamos dėl numatomo klimato kaitos poveikio, pavyzdžiui, jūros lygio kilimo ir ekstremalių hidrometeorologinių įvykių, pavyzdžiui, potvynių ir audrų antplūdžių. Pakrančių pakeitimai, pavyzdžiui, uostų statyba ir pakrančių apsaugos priemonės, taip pat netiesioginis poveikis, pavyzdžiui, eutrofikacija ir teršalų išmetimas, lėmė drastiškus ekologinių sąlygų pokyčius. Šių pokyčių priežastys ir poveikis atsispindi įvairiose srityse – nuo vietos iki pasaulio. Tai turi tiesioginį poveikį gamtos išsaugojimui, saugomų teritorijų valdymui ir biologinei įvairovei. Didelėse teritorijose buveinių būklė suprastėjo, o biologinė įvairovė sumažėjo.
Ypatingas iššūkis yra netikrumas ir sunkumai numatyti būsimą klimato kaitos poveikį pakrančių ir jūrų ekosistemoms ir biologinei įvairovei. Galimos pasekmės ekosistemų funkcijai ir biologinei įvairovei tik neseniai tapo mokslinių tyrimų objektu. Be pastangų sušvelninti arba sumažinti tolesnį neigiamą poveikį, pvz., mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, labai svarbu prisitaikyti prie šių pokyčių. Tai apima pakrančių infrastruktūros apsaugos priemones, taip pat gamtos apsaugos strategijų pritaikymą.
Šiame kas ketvirtį leidžiamo žurnalo „EUCC (Coastal & Marine Union)“ numeryje pateikiami poveikio vertinimo ir prisitaikymo metodų biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimo bei valdymo srityje pavyzdžiai, įskaitant Baltijos jūros, Šiaurės jūros, Vatų jūros ir Viduržemio jūros patirtį.