Pakrančių potvynių žala ir prisitaikymo išlaidos kylant jūros lygiui XXI amžiuje

Pakrančių potvynių žala ir prisitaikymo išlaidos, patiriamos kylant jūros lygiui XXI amžiuje, vertinamos pasauliniu mastu, atsižvelgiant į įvairius neaiškumus, susijusius su žemyno topografijos duomenimis, gyventojų duomenimis, apsaugos strategijomis, socialiniu ir ekonominiu vystymusi ir jūros lygio kilimu. Neapibrėžtumas dėl pasaulinio vidutinio ir regioninio jūros lygio buvo nustatytas remiantis keturiais skirtingais klimato modeliais, gautais iš susieto modelio tarpinio palyginimo projekto 5 etapo, kurių kiekvienas buvo derinamas su trimis sausumos ledo scenarijais, pagrįstais paskelbtu ledynų ir ledynų indėlio spektru. Manoma, kad nepritaikius klimato kaitos 2100 m. kasmet bus užtvindoma 0,2–4,6 proc. pasaulio gyventojų, t. y. mažiau nei 25–123 cm pasaulinio vidutinio jūros lygio kilimo, o numatomi metiniai nuostoliai sudarys 0,3–9,3 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto. Labai mažai tikėtina, kad visuomenė toleruos tokio masto žalą, o prisitaikymas bus plačiai paplitęs. Pasaulinės pakrantės apsaugos nuo pylimų išlaidos yra didelės, o 2100 m. metinės investicijų ir priežiūros išlaidos sudarė 12–71 mlrd. JAV dolerių, tačiau yra daug mažesnės už pasaulines išvengtos žalos išlaidas, net neatsižvelgiant į netiesiogines žalos regioniniam gamybos tiekimui išlaidas. Šio amžiaus pabaigoje potvynių padaryta žala yra daug jautresnė taikomai apsaugos strategijai nei klimato ir socialinių bei ekonominių scenarijų, taip pat fizinių duomenų šaltinių (topografijos ir klimato modelio) svyravimams. Mūsų rezultatai pabrėžia esminį ilgalaikių pakrančių prisitaikymo strategijų vaidmenį. Juose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad didelės išsivysčiusios pakrantės dalies apsauga padidina katastrofiškų pasekmių riziką gynybos gedimo atveju.