Rekonstruotų praeities pokyčių ir Baltijos jūros ekosistemos ateities prognozių palyginimas. Pirmieji daugiamodelių ansamblių modeliavimo rezultatai

Atlikti Baltijos jūros biogeochemijos ir maisto tinklo daugiamodeliai ansamblio modeliavimai 1850–2098 m. laikotarpiui, o prognozuojami būsimo klimato pokyčiai buvo palyginti su ankstesne klimato aplinka. Pastarąjį 1850–2006 m. laikotarpį, remiantis istoriniais matavimais, buvo rekonstruoti atmosferos, hidrologiniai ir maistinių medžiagų šaltiniai. Ateities laikotarpiu (1961–2098 m.) scenarijų modeliavimas buvo grindžiamas regioniniais pasaulinio bendrosios apyvartos modelio (GCM) duomenimis ir grindžiamas įvairiais būsimais išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir į orą bei upę plintančių maisto medžiagų apkrovos scenarijais (nuo pesimistinio įprastinės veiklos scenarijaus iki optimistiškiausio scenarijaus). Neapibrėžtumams įvertinti buvo taikomi skirtingi modeliai įvairioms Žemės sistemos dalims. Darydami prielaidą, kad pagal IPCC šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo scenarijus A1B arba A2, nustatėme, kad šio amžiaus pabaigoje vandens temperatūra gali būti aukštesnė, o druskingumas ir deguonies koncentracija gali būti mažesni nei bet kada nuo 1850 m. Taip pat yra padidėjusios eutrofikacijos tendencija ateityje, priklausomai nuo maistinių medžiagų apkrovos scenarijaus. Nors menkių biomasę daugiausia kontroliuoja mirtingumas dėl žvejybos, klimato kaita kartu su eutrofikacija gali lemti biomasės mažėjimą antroje šio amžiaus pusėje, net jei kartu su mažesniu žvejybos intensyvumu. Nepaisant didelių moderniausių modelių trūkumų, šis tyrimas rodo, kad būsima Baltijos jūros ekosistema gali precedento neturinčiu mastu pasikeisti, palyginti su ankstesniais 150 metų.