Rekonstruotų Baltijos jūros ekosistemos praeities svyravimų ir ateities prognozių palyginimas – pirmieji daugiamodelių ansamblių modeliavimo rezultatai

Baltijos jūros biogeochemijos ir maisto tinklo multimodelių ansamblio modeliavimas buvo atliktas 1850–2098 m. laikotarpiu, o prognozuojami būsimo klimato pokyčiai buvo palyginti su buvusia klimato aplinka. Per praėjusį 1850–2006 m. laikotarpį, remiantis istoriniais matavimais, buvo rekonstruoti atmosferos, hidrologiniai ir maistinių medžiagų veiksniai. Būsimo laikotarpio (1961–2098 m.) scenarijų modeliavimui buvo naudojami regioniniai visuotinio cirkuliacijos modelio (GCM) duomenys ir jį skatino įvairūs būsimi išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir oru bei upėmis plintančių maisto medžiagų apkrovos scenarijai (nuo pesimistinio įprastos veiklos scenarijaus iki optimistiškiausio atvejo). Neapibrėžtumui įvertinti buvo taikomi skirtingi modeliai įvairioms Žemės sistemos dalims. Darant prielaidą, kad IPCC šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo scenarijai A1B arba A2, mes nustatėme, kad vandens temperatūra šio amžiaus pabaigoje gali būti aukštesnė, o druskingumas ir deguonies koncentracija gali būti mažesni nei bet kada matuojami nuo 1850 m. Taip pat yra padidėjusios eutrofikacijos tendencija ateityje, priklausomai nuo maistinių medžiagų apkrovos scenarijaus. Nors menkių biomasę daugiausia kontroliuoja mirtingumas dėl žvejybos, dėl klimato kaitos ir eutrofikacijos antroje šio amžiaus pusėje biomasė gali sumažėti, net jei kartu sumažėtų žvejybos intensyvumas. Nepaisant didelių naujausių modelių trūkumų, šis tyrimas rodo, kad būsima Baltijos jūros ekosistema gali beprecedenčiai pasikeisti, palyginti su ankstesniais 150 metų.