Europos aplinkos ir sveikatos moksliniai tyrimai

Šiame leidinyje apžvelgiami pagal 8BP, t. y. programą „Horizontas 2020“, ES finansuojami moksliniai tyrimai, įskaitant jų potencialą prisidėti prie įvairių ES politikos veiksmų ir programų. Kataloge pateikiama 13 projektų, susijusių su klimato kaita ir žmonių sveikata.

PSOduomenimis, numatoma, kad 2030–2050 m. dėl klimato kaitos pasaulyje kasmet papildomai mirs apie 250 000 žmonių dėl netinkamos mitybos, maliarijos, viduriavimo ir karščio sukelto streso. Apskaičiuota, kad tiesioginės žalos sveikatai išlaidos (t. y. neįskaitant išlaidų sveikatą lemiančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkio, vandens ir sanitarijos) iki 2030 m. sudarys 2–4 mlrd. USD per metus. Be to,klimato kaita daro poveikį daugeliui sveikatą lemiančių socialinių ir aplinkos veiksnių, t. y. švariam orui, saugiam geriamajam vandeniui, pakankamam maistui ir saugiai pastogei.

Susidūrusi su didėjančiomis aplinkos problemomis, be kita ko, susijusiomis su klimato kaita, ir siekdama apsaugoti visuomenės sveikatą, ES sukūrė išsamią teminių programų ir reguliavimo veiksmų, susijusių su aplinka ir sveikata, sistemą. 2021 m. Europos Komisija priėmė naują ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją. Joje pripažįstama, kad klimato kaita daro poveikį europiečių, kurie vis labiau kenčia nuo karščio bangų, sveikatai ir gerovei. Be to, jame raginama geriau suprasti su klimatu susijusią riziką sveikatai. Atsižvelgiant į tai, pagal „Climate-ADAPT“ buvo įsteigta Europos klimato ir sveikatos observatorija.

Kad sistemos ir reguliavimo veiksmai būtų patikimi, jie turi būti grindžiami patikimais moksliniais įrodymais. Todėl ES taip pat teikė vis didesnę finansinę paramą pagal bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas daugiau kaip 500 tarptautinių mokslinių tyrimų projektų, kuriuose dalyvauja daug partnerių ir kuriems nuo 2000 m. ES skyrė maždaug 2,4 mlrd. EUR. Moksliniai tyrimai, kuriais visų pirma siekiama geriau suprasti pasaulinių pokyčių (įskaitant klimato kaitą) poveikį sveikatai, atsirado visų pirma įgyvendinant Septintąją bendrąją programą ir buvo tęsiami ją pakeitus. Pagal programą „Horizontas 2020“ (8BP, vykdyta 2014–2020 m.) buvo finansuota 13 iš šių projektų, kuriems ES skyrė apie 53 mln. EUR. Tikroji finansinė parama šiai sričiai ir jos svarba yra didesnė, nes klimato kaita laikoma vienu iš sveikatą lemiančių veiksnių daugelyje kitų projektų.

Šiame projektų kataloge trumpai aprašomas 351 finansuotas projektas, kuriems ES skyrė beveik 1,4 mlrd. EUR (vykdomas arba jau užbaigtas), įskaitant 13 projektų, susijusių su klimato kaita ir žmonių sveikata. Nurodoma,kad jos gali prisidėti prie įvairių politikos veiksmų ir programų.

Aprašyti projektai yra pagrindas tęsti dabartinę bendrąją programą „Europos horizontas“, kuri pradėta įgyvendinti 2021 m. Dabartinėje bendrojoje programoje „Europos horizontas“ kaip dvi iš pirmųjų įgyvendintinų misijų nurodyta: Neutralaus poveikio klimatui ir pažangieji miestai ir prisitaikymas prie klimato kaitos, įskaitant visuomenės transformaciją – abiejuose dokumentuose pripažįstama, kad žmonių sveikatos ir gerovės apsauga yra svarbus veiksmų komponentas ir nauda visuomenei. Be to, 2021 m. buvo paskelbtas tikslinis kvietimas teikti pasiūlymus („Klimatokaitos poveikis sveikatai, veiksmų ir neveikimo sąnaudos ir nauda“),pagal kurį nuo 2022 m. buvo finansuojama nauja šešių šios srities projektų grupė.