Prisitaikymo poreikių nustatymas, prisitaikymo finansavimo apskaičiavimas ir įgalinantys veiksmai nacionaliniu ir Europos lygmenimis

Ataskaitoje išsamiai analizuojama, kaip prisitaikymo prie klimato kaitos biudžetai stebimi tiek ES lygmeniu, tiek nacionalinės politikos dokumentuose. Ypatingas dėmesys skiriamas Europos Komisijos naudojamiems klimato koeficientams, kuriais kiekybiškai įvertinama su klimatu susijusi biudžeto punktų orientacija. Nors taikant šį metodą bandoma parodyti išlaidų svarbą siekiant klimato srities tikslų, jis sulaukė kritikos, nes pagal jį dažnai aiškiai neatskiriami konkretūs prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo tikslų skirtumai. Išsamiai aptariami ir kritiškai nagrinėjami biudžeto sudarymo skirtumai ir sunkumai, susiję su aiškiu lėšų skyrimu prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms, palyginti su švelninimo priemonėmis.

Ataskaitoje išsamiau aptariama sąlygų sudarymo veikla, kuri laikoma labai svarbia siekiant prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų. Šia veikla turėtų būti tiesiogiai remiamos kitos priemonės ir taip svariai prisidedama. Ataskaitoje aptariamos įvairios sąlygas sudarančios veiklos apibrėžtys ir aiškinimai bei jų vertinimas ES taksonomijos kontekste.

Paskutinėje ataskaitos dalyje aptariama galima dvigubo skaičiavimo koregavimo išlaidų registravimo sistemose rizika. Jame paaiškinama, kaip tokią riziką galima sumažinti patobulinus duomenų rinkimo ir tvarkymo metodus. Ataskaitoje taip pat nagrinėjamas netinkamo prisitaikymo klausimas, kai prisitaikymo priemonės gali paradoksaliai padidinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos poveikio. Ataskaitoje pateikiamos strategijos, kaip išvengti netinkamo prisitaikymo ir skatinti tikrą atsparumą klimato kaitai taikant lanksčias ir pritaikomas priemones.

Apskritai ataskaitoje pateikiama kritinė ir išsami dabartinės prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių finansavimo ir įgyvendinimo praktikos Europoje analizė ir strateginės rekomendacijos, kaip optimizuoti šiuos procesus.