Mišrios ūkininkavimo sistemos: gyvuliai ir (arba) grynieji augalai

Europos ūkininkavimo sistemų specializacija ir intensyvėjimas padidino produktyvumą, tačiau taip pat turėjo rimtų pasekmių aplinkai. Šios pasekmės apima vandens taršą dėl mėšlo ir srutų pertekliaus tam tikrose vietovėse ir didelę priklausomybę nuo išorės naudingųjų iškasenų ir pašarų, biologinės įvairovės nykimą ir mažesnį atsparumą klimato kaitai. Šis neigiamas poveikis iš dalies susijęs su gyvulininkystės ir piniginių augalų auginimo atskyrimu tiek ūkių, tiek regionų lygmeniu. Mišriosios ūkininkavimo sistemos, kurios turi didelį prisitaikymo prie klimato pokyčių potencialą, gali efektyviau naudoti išteklius, nes gyvuliams šerti naudojami pasėliai ir pievos, o laukai tręšiami gyvulių mėšlu. Šioje ataskaitoje pateikiami EIP-AGRI tikslinės grupės „Mišrios ūkininkavimo sistemos: gyvuliai ir (arba) grynieji pasėliai“. Ataskaitoje analizuojami sėkmingi MFS atvejų tyrimai ūkiuose ir regioniniu lygmeniu visoje Europos Sąjungoje, atkreipiant dėmesį į atitinkamas inovacijas ir pagrindines kliūtis bei galimybes, į kurias atkreiptas dėmesys plėtojant MFS. Ataskaitoje nagrinėjami techniniai ir (arba) organizaciniai sprendimai, kad būtų galima užtikrinti tvarų MFS.