ES žaliosios infrastruktūros strategija

ES žaliosios infrastruktūros strategija (2013 m.) skatinama žaliosios infrastruktūros apsauga, atkūrimas, kūrimas ir stiprinimas. Strategijoje parodoma, kaip žalioji infrastruktūra ir gamtiniai sprendimai gali teikti ekologinę, ekonominę ir socialinę naudą įvairiose ES politikos srityse. Tai apima ES klimato kaitos ir prisitaikymo prie jos politiką, be kita ko, bendrą žemės ūkio politiką, ES jūrų reikalų ir žuvininkystės politiką, nelaimių rizikos valdymą, ES miestų, vandens, sveikatos, energetikos ar transporto politiką. Kai žalioji infrastruktūra yra pilkųjų priemonių alternatyva, žaliasis sprendimas turėtų būti patvirtintas arba nustatytas kaip papildomas sprendimas.

Žaliosios infrastruktūros strategijoje nustatytos keturios prioritetinės darbo kryptys:

1. žaliosios infrastruktūros skatinimas pagrindinėse politikos srityse;
2. gerinti informavimą, stiprinti žinių bazę ir skatinti inovacijas;
3. galimybių gauti finansavimą gerinimas;
4. prisidėti prie žaliosios infrastruktūros projektų plėtojimo ES lygmeniu.

Be to, žalioji infrastruktūra ir žalieji koridoriai turi būti remiami dideliu erdviniu komponentu ir neturėtų baigtis teritoriniais koridoriais. Todėl kitas strategijos tikslas – sukurti transeuropinį žaliosios infrastruktūros tinklą Europoje.

2013 m. priimta GN strategija. Nuo tada Komisija teikia strategijų tikslų įgyvendinimo gaires ir peržiūri jų įgyvendinimą.

2015 m. buvo paskelbta ataskaita „Žaliosios infrastruktūros diegimo rėmimas“ (2015 m.), kurioje pateikta bendra rekomendacija, kaip skatinti žaliąją infrastruktūrą, taip pat konkrečių šalių ir sektorių informacijos suvestinės (1 priedas).

2019 m. Komisija paskelbė vieną rekomendacinį dokumentą ir dvi įgyvendinimo pažangos peržiūros ataskaitas.

ES rekomendaciniame dokumente dėl tolesnės paramos ES lygmens žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros diegimui strateginės programos (2019 m.) daugiausia dėmesio skiriama investicijų į ES lygmens žaliosios infrastruktūros projektus didinimo gairėms. Pateikiamos ir paaiškinamos pagalbinės priemonės, įskaitant i) finansavimo priemones strateginėms investicijoms į ES lygmens žaliosios infrastruktūros projektus remti; ii) prioritetinės veiksmų programos (t. y. planavimo priemonės, kuriose nurodomi „Natura 2000“ ir žaliosios infrastruktūros įgyvendinimo finansavimo poreikiai); ir iii) mokslinėmis ar techninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, ES ekosistemų ir jų paslaugų kartografavimo ir vertinimo iniciatyva (MAES) ir geografinės informacinės sistemos (GIS) priemonėmis. Išsamesnė informacija apie esamus ES finansavimo šaltinius, papildomą naudą ir kelis susijusius atvejų tyrimus pateikta rekomendacinio dokumento priede.

Dviejose peržiūros ataskaitose apžvelgiama pažanga, padaryta plėtojant žaliąją infrastruktūrą, ir sunkumai, su kuriais susidurta įgyvendinant keturias prioritetines ES žaliosios infrastruktūros strategijos darbo kryptis (žr. pirmiau).  ES žaliosios infrastruktūros strategijos įgyvendinimo pažangos apžvalgoje (2019 m.) apibendrinama bendra įgyta patirtis ir pateikiamos rekomendacijos dėl būsimų veiksmų. Ataskaitoje „Papildoma informacija apie ES žaliosios infrastruktūros strategijos įgyvendinimo peržiūrą“ (2019 m.) pateikiama daugiau informacijos apie žaliosios infrastruktūros integravimą į kitas ES politikos sritis ir įgyvendinimą ES valstybėse narėse.

Kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos politiką, peržiūros ataskaitose pažymima, kad žalioji infrastruktūra ir ekosistemomis grindžiami sprendimai tampa vis svarbesni ir priimtinesni. Abi sąvokos konkrečiai aptariamos ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje (COM(2013) 216), o žalioji infrastruktūra vadinama kelių strategijos veiksmų dalimi. Tarptautiniu lygmeniu Biologinės įvairovės konvencijoje (BĮK) ne kartą pabrėžiama žaliosios infrastruktūros ir ekosistemomis grindžiamų sprendimų nauda klimato kaitos ir prisitaikymo prie jos kontekste. Apskritai ES žaliosios infrastruktūros strategija sėkmingai padėjo didinti informuotumą apie žaliąją infrastruktūrą ir ją įgyvendinti daugelyje sričių. Ataskaitose atkreipiamas dėmesys į keletą gerosios patirties pavyzdžių, susijusių su žaliosios infrastruktūros integravimu į įvairias ES politikos sritis, žaliosios infrastruktūros projektais ir veikla ES valstybėse narėse.

Abiejose peržiūros ataskaitose daroma išvada, kad per pastaruosius kelerius metus įvyko daug dalykų, tačiau dar yra daug galimybių nuveikti. Rekomenduojama daugiau dėmesio skirti ekonominei, socialinei ir kitai bendrai naudai, gaunamai dėl žaliosios infrastruktūros ir ekosistemomis grindžiamų sprendimų. Vis dar yra galimybių tai toliau plėtoti ir stiprinti veiksmingą žaliosios infrastruktūros integravimą į atitinkamas ES politikos sritis ir teisės aktus.