ES žaliosios infrastruktūros strategija

ES žaliosios infrastruktūros strategija (2013 m.) skatinama žaliosios infrastruktūros apsauga, atkūrimas, kūrimas ir stiprinimas. Strategijoje parodyta, kaip žalioji infrastruktūra ir natūralūs sprendimai gali teikti ekologinę, ekonominę ir socialinę naudą įvairiose ES politikos srityse. Tai apima ES klimato kaitos ir prisitaikymo prie jos politiką, be kita ko, bendrą žemės ūkio politiką, ES jūrų reikalų ir žuvininkystės politiką, nelaimių rizikos valdymą, ES miestų, vandens, sveikatos, energetikos ar transporto politiką. Kai žalioji infrastruktūra yra alternatyva pilkosioms priemonėms, žaliasis sprendimas turėtų būti patvirtintas arba nustatytas kaip papildymas.

Žaliosios infrastruktūros strategijoje nustatytos keturios prioritetinės darbo kryptys:

1. skatinti žaliąją infrastruktūrą pagrindinėse politikos srityse;
2. gerinti informavimą, stiprinti žinių bazę ir skatinti inovacijas;
3. gerinti galimybes gauti finansavimą;
4. prisidėti prie žaliosios infrastruktūros projektų plėtojimo ES lygmeniu.

Be to, žaliosios infrastruktūros ir žalieji koridoriai turi būti remiami dideliu erdviniu komponentu ir neturėtų baigtis teritorinėmis sienomis. Todėl kitas strategijos tikslas – sukurti transeuropinį žaliosios infrastruktūros tinklą Europoje.

GN strategija buvo priimta 2013 m. Nuo to laiko Komisija teikia strategijų tikslų įgyvendinimo gaires ir peržiūri įgyvendinimą.

2015 m. buvo paskelbta ataskaita „Žaliosios infrastruktūros įgyvendinimo rėmimas“ (2015 m.), kurioje pateikta bendra rekomendacija, kaip skatinti žaliąją infrastruktūrą, taip pat konkrečių šalių ir sektorių informacijos suvestinės (1 priedas).

2019 m. Komisija paskelbė vieną rekomendacinį dokumentą ir dvi įgyvendinimo pažangos peržiūros ataskaitas.

ES rekomendaciniame dokumente dėl tolesnės ES lygmens žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros diegimo paramos strateginės programos (2019 m.) daugiausia dėmesio skiriama investicijų į ES lygmens žaliosios infrastruktūros projektus didinimo gairėms. Pateikiamos ir paaiškinamos pagalbinės priemonės, įskaitant i) finansavimo priemones, kuriomis remiamos strateginės investicijos į ES lygmens žaliosios infrastruktūros projektus; ii) prioritetinės veiksmų programos (t. y. planavimo priemonės, kuriose nurodomi „Natura 2000“ ir žaliosios infrastruktūros įgyvendinimo finansavimo poreikiai); ir iii) mokslinėmis ar techninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, ES iniciatyva dėl ekosistemų ir jų paslaugų žemėlapių sudarymo ir vertinimo (MAES) ir geografinės informacinės sistemos (GIS) priemonėmis. Išsamesnė informacija apie esamus ES finansavimo šaltinius, papildomą naudą ir kelis svarbius atvejų tyrimus pateikta rekomendacinio dokumento priede.

Dviejose peržiūros ataskaitose apžvelgiama pažanga, padaryta plėtojant žaliąją infrastruktūrą, ir sunkumai, su kuriais susidurta įgyvendinant keturias ES žaliosios infrastruktūros strategijos prioritetines darbo kryptis (žr. pirmiau).  ES žaliosios infrastruktūros strategijos įgyvendinimo pažangos apžvalgoje (2019 m.) apibendrinama bendra įgyta patirtis ir pateikiamos rekomendacijos dėl būsimų veiksmų. Ataskaitoje „Papildoma informacija apie ES žaliosios infrastruktūros strategijos įgyvendinimo peržiūrą“ (2019 m.) pateikiama daugiau informacijos apie žaliosios infrastruktūros integravimą į kitas ES politikos sritis ir įgyvendinimą ES valstybėse narėse.

Kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos politiką, peržiūros ataskaitose pažymima, kad žalioji infrastruktūra ir ekosistemomis grindžiami sprendimai tampa vis svarbesni ir priimtinesni. Abi sąvokos konkrečiai aptariamos ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje (COM(2013) 216), o žalioji infrastruktūra minima kaip kelių strategijos veiksmų dalis. Tarptautiniu lygmeniu Biologinės įvairovės konvencijoje (BĮK) ne kartą pabrėžiama žaliosios infrastruktūros ir ekosisteminių sprendimų nauda klimato kaitos ir prisitaikymo prie jos kontekste. Apskritai ES žaliosios infrastruktūros strategija buvo sėkmingai remiamas informuotumo didinimas ir žaliosios infrastruktūros įgyvendinimas daugelyje sričių. Ataskaitose atkreipiamas dėmesys į keletą gerosios patirties pavyzdžių, susijusių su žaliosios infrastruktūros integravimu į įvairias ES politikos sritis, žaliosios infrastruktūros projektais ir veikla ES valstybėse narėse.

Abiejose peržiūros ataskaitose daroma išvada, kad per pastaruosius kelerius metus įvyko daug pokyčių, tačiau vis dar yra daug galimybių nuveikti daugiau. Rekomenduojama daugiau dėmesio skirti žaliosios infrastruktūros ir ekosisteminių sprendimų ekonominei, socialinei ir kitai bendrai naudai. Vis dar yra galimybių tai toliau plėtoti ir stiprinti veiksmingą žaliosios infrastruktūros integravimą į atitinkamas ES politikos sritis ir teisės aktus.