Žmogaus įtakos Šiaurės pusrutulio sniego praradimui įrodymai

Siekiant palyginti klimato kaitos tempą ir valdyti diferencijuotą sniego paketų nykimo riziką vandens saugumui, labai svarbu dokumentuoti sniego nykimo tempą, mastą ir priežastis. Tačiau iki šiol dėl su sniego mase susijusio stebėjimo neapibrėžtumo buvo sunku nustatyti ir priskirti žmogaus sukeltus sniego nuostolius, o tai pakenkė visuomenės pasirengimui. Čia parodome, kad dėl žmogaus sukelto atšilimo 1981–2020 m. laikotarpiu sumažėjo Šiaurės pusrutulio masto kovo mėn. sniego danga. Naudodamiesi sniego paketų rekonstrukcijų ansambliu, mes nustatome tvirtas sniego tendencijas 82 iš 169 pagrindinių Šiaurės pusrutulio upių baseinų, iš kurių 31 galime patikimai priskirti žmogaus įtakai. Svarbiausia, kad mes parodome bendrą ir labai nelinijinį sniego pakuotės jautrumą temperatūrai, kai sniegas tampa šiek tiek jautresnis vieno laipsnio atšilimui, nes klimatologinė žiemos temperatūra viršija minus aštuonis laipsnius Celsijaus. Toks netiesiškumas paaiškina iki šiol plačiai paplitusio sniego nykimo trūkumą ir padidina daug didesnį nuosmukį bei vandens saugumo riziką tankiausiai apgyvendintuose baseinuose. Kartu mūsų rezultatai rodo, kad dėl žmogaus veiklos prarandamas sniegas ir jo padariniai vandeniui (net jei jie nėra aiškiai aptikti atskiruose sniego produktuose) priskiriami žmogaus daromai įtakai ir paspartins bei suvienodins klimato atšilimą artimiausiu metu, keldami pavojų vandens ištekliams, jei nebus iš esmės sušvelnintas klimato kaitos poveikis.