2020 m. miškų gaisrai Alpėse. Žinių lygis, ateities uždaviniai ir integruoto priešgaisrinio valdymo galimybės: Baltoji knyga politikos formuotojams

Yra aiškių įrodymų, kad Šiaurės pusrutulyje dėl klimato kaitos keičiasi gaisrų režimas, o gaisrų rizika didėja netradicinėse šalyse, kuriose kyla gaisrų pavojus. Vienas iš šių regionų yra Europos Alpės. Miškų gaisrai yra nauja problema, dėl kurios gali būti padaryta didelė žala apsauginiams miškams, padidėti gamtiniai pavojai ir kilti grėsmė žmonėms, o gaisrų gesinimo ir atkūrimo priemonės gali kainuoti iki milijonų eurų. Pastarojo meto itin sausos ir karštos vasaros įvairiose Alpių erdvės dalyse, pvz., 2013, 2015, 2017 ir 2018 m., parodė, kad reikia geriau pasirengti reaguoti į kintantį gaisrų režimą, kai gaisrai yra intensyvesni ir dažnesni.

Neigiamą miškų gaisrų Alpėse poveikį galima apibendrinti taip:

• Kalnų miškų apsaugos funkcijos mažinimas
• Didesnis pažeidžiamumas gamtiniams pavojams
• Gamtos išteklių praradimas ir našumo sumažėjimas dėl padidėjusios dirvožemio erozijos
• Didelės gaisrų gesinimo ir valdymo po gaisro išlaidos
• Didesnis pavojus žmonėms ir infrastruktūrai laukinės gamtos ir miesto sąsajoje (WUI)
• Didesnė oro tarša ir anglies dioksido išmetimas

Šioje baltojoje knygoje pateikiama keletas rekomendacijų ir siūlomi veiksmai, kaip susidoroti su besikeičiančiu gaisrų režimu Alpių regione, kuriais siekiama:

• Parengti ir įgyvendinti trumpalaikes ir ilgalaikes prevencijos priemones
• Pritaikyti slopinimo priemones prie konkrečių Alpių regiono sąlygų
• Gerinti supratimą apie valdymą po gaisro ir jo valdymo priemones
• Remti žinių perdavimą ir keitimąsi patirtimi

Apskaičiuota, kad bendros siūlomų integruoto miškų gaisrų valdymo priemonių išlaidos sudarys apie 10 mln. EUR per metus.