SOER 2015 - Gėlo vandens kokybė

Gėlo vandens kokybė. 2015 m. SOER teminis vertinimas. Pirmųjų upių baseinų valdymo planų rezultatai parodė, kad daugelis Europos vandens telkinių šiuo metu neatitinka VPD tikslo pasiekti gerą ekologinę ir cheminę būklę. 2009 m. 43 proc. paviršinio vandens telkinių ekologinė būklė buvo gera arba aukšta, o 2015 m. 53 proc. vandens telkinių ekologinė būklė turėtų būti gera. Tai toli gražu neatitinka geros ekologinės būklės tikslo ir reiškia tik nedidelį ekologinės būklės pagerėjimą. Kad pasiektų gerą būklę, valstybės narės turi spręsti vandens telkiniams daromo neigiamo poveikio problemą. Tarša yra spaudimas. Kiti yra morfologiniai pokyčiai, pernelyg didelė gavyba ir hidrologiniai pokyčiai, turintys įtakos vandens srautui. Todėl vandentvarka turėtų pagerėti per antrąjį upių baseinų valdymo planų, apimančių 2016–2021 m. laikotarpį, etapą, kad griežtesniu, gerai integruotu įgyvendinimu ir visuomenės dalyvavimu būtų pasiekta daugiau politikos tikslų.

Gėlo vandens kokybė. 2010 m. SOER teminis vertinimas. Tai, kad daugelyje Europos gėlųjų vandenų nuolat aptinkama įvairių teršalų, kelia grėsmę vandens ekosistemoms ir visuomenės sveikatai. Dabartinės ataskaitos pagal ES Vandens pagrindų direktyvą (VPD) rodo, kad didelei daliai Europos gėlųjų vandenų kyla pavojus iki 2015 m. nepasiekti geros būklės tikslo. Įgyvendinus ES miesto nuotekų valymo direktyvą (MNVD), kai kuriuose Europos regionuose pagerinus nuotekų surinkimą ir valymą, sumažėjo kai kurių teršalų išleidimas į gėluosius ir pakrančių vandenis. Tačiau tebėra problemų, nes MNVD įgyvendinimas tebėra nebaigtas ir esama kitų svarbių vandens taršos šaltinių, visų pirma žemės ūkio ir miestų audrų srautų. Veiksmingų ir savalaikių priemonių, kurių reikalaujama pagal VPD, įgyvendinimas turi apimti didesnį dėmesį kontrolei šaltinyje ir veiksmingam išteklių, įskaitant vandenį, energiją ir chemines medžiagas, naudojimui.