Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitos santrauka politikos formuotojams

2019 m. gegužės mėn. IPBES-7 plenarinėje sesijoje (Tarpvyriausybinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) narių atstovams buvo pateikta išsami ataskaita apie pasaulinę biologinės įvairovės būklę. Šiame posėdyje taip pat buvo priimta santrauka politikos formuotojams; ją sudaro 29 pagrindinės žinutės ir atitinkama aiškinamoji informacija šiose srityse:

• Gamta ir jos gyvybiškai svarbus indėlis į žmones, kurie kartu įkūnija biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas bei paslaugas, blogėja visame pasaulyje.
• Tiesioginiai ir netiesioginiai pokyčių veiksniai per pastaruosius 50 metų paspartėjo.
• Gamtos išsaugojimo ir tausaus naudojimo bei tvarumo užtikrinimo tikslai negali būti pasiekti dabartinėmis trajektorijomis, o 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio tikslai gali būti pasiekti tik keičiantis ekonominiams, socialiniams, politiniams ir technologiniams veiksniams.
• Gamtą galima išsaugoti, atkurti ir tvariai naudoti, kartu siekiant kitų visuotinių visuomenės tikslų, dedant skubias ir suderintas pastangas, kuriomis skatinami pokyčius skatinantys pokyčiai.

Keletas pagrindinių gairių yra susijusios su klimato kaita ir prisitaikymu prie klimato kaitos:

• Pasaulio vietovėse, kurios, kaip prognozuojama, patirs didelį neigiamą pasaulinių klimato, biologinės įvairovės, ekosistemų funkcijų ir gamtos indėlio į žmones pokyčių poveikį, taip pat gyvena daug čiabuvių tautų ir daug skurdžiausių pasaulio bendruomenių.
• Prognozuojama, kad neigiamos biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų tendencijos tęsis arba blogės pagal daugelį būsimų scenarijų, todėl labai svarbūs alternatyvūs scenarijai ir trajektorijos, įskaitant gamtai nekenkiantį prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos švelninimą.
• Prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo veikla sausumoje gali būti veiksminga ir padėti siekti išsaugojimo tikslų.
• Klimato kaita yra tiesioginis veiksnys, kuris vis labiau didina kitų veiksnių poveikį gamtai ir žmonių gerovei.
• Prognozuojama, kad ateinančiais dešimtmečiais klimato kaita taps vis svarbesnė kaip tiesioginis gamtos pokyčių ir jos poveikio žmonėms veiksnys. Iš scenarijų matyti, kad darnaus vystymosi tikslų ir 2050 m. biologinės įvairovės vizijos įgyvendinimas priklauso nuo to, ar nustatant būsimus tikslus ir uždavinius bus atsižvelgta į klimato kaitos poveikį.
• Gamta yra labai svarbi siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad DVT yra integruoti ir nedalomi, taip pat įgyvendinami nacionaliniu lygmeniu, dabartinės neigiamos biologinės įvairovės ir ekosistemų tendencijos pakenks pažangai siekiant 80 proc. (35 iš 44) įvertintų tikslų, įskaitant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmus.

Be to, bendroje informacijoje nurodomi klimato kaitos klausimai ir pabrėžiama, pvz., DVT svarba prisitaikant prie klimato kaitos. Tai apima atsparių ir tvarių miestų kūrimą ir ekosisteminio prisitaikymo bendruomenėse skatinimą.