Sausros sąlygų pokyčiai skirtinguose atšilimo lygiuose

Šis leidinys iš Nauman et al. (2018 m.) pateikiami mokslinių tyrimų, tiriančių pasaulinių sausrų sąlygų klimatologiją esant skirtingiems visuotinio atšilimo lygiams, rezultatai. Paryžiaus susitarime kaip klimato kaitos švelninimo tikslai nustatyti 1,5 °C ir 2 °C atšilimo lygiai, taip pat 3 °C, į kuriuos atsižvelgta jų moksliniuose tyrimuose, ir nustatyta, kad, taikant griežtą klimato kaitos švelninimo politiką, sausrų mastas 30 proc. pasaulio sausumos ploto galėtų padvigubėti.

Pasak autorių, dabartinės 1 per 100 metų sausros įvyksta kas dvejus ar penkerius metus daugumoje Afrikos, Australijos, Pietų Europos, Pietų ir Vidurio Jungtinių Amerikos Valstijų, Centrinės Amerikos, Karibų jūros regiono, šiaurės vakarų Kinijos ir kai kurių Pietų Amerikos dalių. Maždaug du trečdaliai pasaulio gyventojų patirs laipsnišką sausros pavojaus didėjimą dėl atšilimo. Numatoma, kad sausringose vietovėse sausros trukmė sparčiai ilgės.

Požeminio vandens ir vandens lygio tvenkiniuose mažinimas apibūdinamas kaip pagrindinis poveikis, kuris trukdys papildyti vandens atsargas ir dėl kurio gali būti sunku atsigauti ir kuris gali turėti ilgalaikį socialinį ir ekonominį poveikį po didelių sausrų. Dėl to daugelyje pasaulio regionų gali kilti didelių sunkumų projektuojant vandens išteklių sistemas, kad būtų galima susidoroti su dažnesniais vandens trūkumo laikotarpiais.