Bendro žvejybos ir akvakultūros prisitaikymo prie klimato kaitos planų rengimo gairės

Klimato kaita daro didelį poveikį žuvų išteklių ir akvakultūros rūšių biologijai ir ekologijai ir ateityje turės įtakos jūros gėrybių tiekimo grandinių produktyvumui. Iššūkiai dar labiau padidėja, kai žuvininkystės ir akvakultūros sektorių subjektai turi labai skirtingas idėjas ir prielaidas apie klimato kaitą ir su ja susijusią riziką bei galimybes. Siekdamos spręsti klimato kaitos problemas, kelios šalys parengė nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus. Tačiau žvejyba ir akvakultūra retai įtraukiamos į šiuos planus, todėl daugumoje šalių šiuose sektoriuose apskritai trūksta dokumentais pagrįstų prisitaikymo strategijų.

Dokumente pateikiamos gairės, kuriose pateikiamas praktinis laipsniškas požiūris į žvejybos ir akvakultūros prisitaikymo prie klimato kaitos planų (BŽŪP) rengimą. Jame pateikiama išsami informacija apie kiekvieno etapo teorinį pagrindą ir metodą, atsižvelgiant į kitas esamas prisitaikymo priemones, pabrėžiant žvejybos ir akvakultūros skirtumus BŽŪP plėtojimo procese.

Siūlomą procesą sudaro trys pagrindinės užduotys: 1) įvertinti riziką ir galimybes; 2) nustatyti prisitaikymo priemones; ir 3) įgyvendinti prisitaikymo priemones. Taikomas bendro kūrimo metodas, pagal kurį įvairūs įvairios patirties ir pozicijų turintys suinteresuotieji subjektai gali kartu apibrėžti ir planuoti savo prisitaikymo prie klimato kaitos pastangas. Gairės buvo išbandytos ir sumodeliuotos jas taikant septyniuose žuvininkystės ir akvakultūros atvejų tyrimuose visoje Europoje (Italijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Škotijoje, Ispanijoje ir dviejuose šiaurės rytų Atlante).

Šio proceso metu atitinkamų atvejų tyrimų suinteresuotieji subjektai patvirtino jų praktinį taikymą. Gairės gali būti perkeliamos į skirtingas geografines vietoves ir skirtingo masto teritorijas, pradedant atskiromis rūšimis ir baigiant ekosistemų lygmenimis. Šiuo bendro kūrimo metodu užtikrinamos realistiškos ir įtraukios BŽŪP, kurios būtų visapusiškai taikomos pasirinktam sektoriui ir padidintų sėkmės tikimybę. 

Trijų etapų procesas taip pat yra didesnio ciklo, apimančio įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą, dalis, o laikui bėgant vėl sukuriami kartotiniai grįžtamojo ryšio ciklai. Aptariama įgyta patirtis ir pabrėžiami BŽŪP plėtojimo privalumai ir iššūkiai. Nors gairės parengtos ir išbandytos žuvininkystės ir akvakultūros sistemose, BŽŪP metodą galima taikyti ir kitoms gamtos ištekliais grindžiamoms sistemoms.