Šiluma ir sveikata Antverpene vykstant klimato kaitai: Numatomas poveikis ir pasekmės prevencijai

Pernelyg didelis vasaros karštis yra rimta aplinkos sveikatos problema keliuose Europos miestuose ir tikėtina, kad pagal klimato kaitos scenarijus jis didės. Dėl to taip pat padidėja su karščiu susijęs mirtingumas ir sergamumas, jei nesiimama tinkamų prevencijos priemonių.

Tyrime Antverpeno miesto klimatas buvo modeliuojamas 1986–2015 m. vasaros sezonui, o prognozuojama vasaros dienos temperatūra buvo modeliuojama dviem laikotarpiams (beveik (2026–2045 m.) ir tolimoje ateityje (2081–2100 m.)) pagal Reprezentatyvųjį koncentracijos trajektoriją (RCP) 8.5.

Po to buvo atlikta temperatūros ir mirtingumo santykio, taip pat hospitalizavimo 2009–2013 m. analizė ir įvertintas numatomas mirtingumas artimiausioje ateityje ir tolimoje ateityje kintant klimatui ir gyventojams, darant prielaidą, kad aklimatizacijos ir aklimatizacijos nebus, remiantis pastovia ribinio procentilio temperatūra.

2009–2013 m. mėginių ėmimo laikotarpiu nustatytas mirtingumo per dieną padidėjimas, palyginti su didžiausia 26 °C dienos temperatūra arba 89-uoju didžiausios dienos temperatūros intervalo procentiliu. Vidutinis metinis su karščiu susijęs mirtingumas šiuo laikotarpiu buvo 13,4 asmenų (95 % PI (pasitikėjimo intervalas): 3.8–23.4 punktai). Šilumos poveikio dėl kardiorespiracinių priežasčių hospitalizavimo atveju nepastebėta. Pagal aklimatizacijos nebuvimo scenarijų metinis vidutinis su karščiu susijęs mirtingumas artimiausioje ateityje dauginamas iš koeficiento 1,7 (24,1 mirties atvejų per metus PI 95 %: 6,78–41,94), o tolimoje ateityje – 4,5 karto (60,38 mirties atvejų per metus PI 95 %: 17.00–105.11 val.). Pagal šilumos aklimatizacijos scenarijų mirtingumas artimoje ar tolimoje ateityje reikšmingai nepadidėja.

Rezultatai rodo, kad dėl karščio Antverpene vasarą miršta daug daugiau žmonių, ir šis mirtingumas ateityje gali padidėti, jei nebus vykdoma tinkama prevencija, įskaitant tokios prevencijos pritaikymą prie kintančio klimato.