Kaip veikia Europos miškų ekosistemos?

Kad miškai galėtų atlikti įvairias funkcijas, jie turi būti atsparūs ir atsparūs. Atsparumas reiškia miško gebėjimą atsispirti arba atlaikyti išorinį spaudimą, pavyzdžiui, kenkėjus, ligas ar natūralius trikdžius. Atsparumas reiškia miško gebėjimą atsigauti ir prisitaikyti po trikdžių. Norint išsaugoti sveikus miškus, reikia derinti strategijas, įskaitant tvaraus valdymo praktiką, kraštovaizdžio masto planavimą ir iniciatyvias pastangas spręsti klimato kaitos poveikio problemą. Tokiu būdu miškai gali ir toliau teikti daug naudos, nuo kurios visuomenė priklauso tiek dabar, tiek ateityje.

Pagrindinės šios ataskaitos gairės:

•  Dabartinė Europos miškų būklė rodo, kad padėtis gerėja ir blogėja.

• NuoXX a. pabaigos medžių lajų mirtingumas padvigubėjo. Tai atitinka 1 proc.

  kasmet miršta 27 ES valstybių narių miškų ploto.

• Europos lygmeniu vykdantmiškų būklės stebėseną apskaičiuota, kad vienam iš keturių medžių būdingas vidutiniškai arba labai žalingas defoliacijos lygis. Tai taip pat rodo, kad defoliacija didėja, o tai rodo kritinę būklę.

• Vidutinė natūralių ir žmogaus sukeltų trikdžių žala bendram medienos tūriuisiekia apie 79 mln. m3 per metus, o tai sudaro 16 proc. ES metinio medienos derliaus.

• Pastarojo meto miškotvarkos praktika buvo gana veiksminga gerinant miškų būklę. Pavyzdžiui, apie 42 proc. miškų pastebimas negyvos medienos kiekio, miško ploto, biomasės kiekio ir produktyvumo pagerėjimas.