Europos augalininkystės sistemų poveikis ir prisitaikymas prie klimato kaitos

Per pastarąjį dešimtmetį Europoje atlikti antropogeninės klimato kaitos tyrimai rodo nuoseklias temperatūros didėjimo ir skirtingų kritulių modelių prognozes: Šiaurės Europoje jų daugėja, o kai kuriose Pietų ir Rytų Europos dalyse – mažėja. Šiame straipsnyje analizuojami 26 šalių agroklimato ir agronomijos ekspertams išdalintų kokybinių ir kiekybinių klausimynų apie numanomą klimato ir klimato kaitos riziką ir numatomą poveikį žemės ūkiui Europoje rezultatai. Rezultatai rodo, kad ūkininkai visoje Europoje šiuo metu prisitaiko prie klimato kaitos, visų pirma keisdami auginimo laiką ir pasirinkdami kitas kultūrinių augalų rūšis ir veisles. Klausimynų atsakymai rodo stebėtinai didelę neigiamų lūkesčių, susijusių su klimato kaitos poveikiu pasėliams ir pasėlių auginimui visoje Europoje, net ir vėsaus vidutinio klimato Šiaurės Europos šalyse, dalį. Numatomas teigiamas ir neigiamas poveikis Šiaurės Europoje yra toks pat didelis kaip ir Viduržemio jūros regiono šalyse, ir tai daugiausia susiję su veiksmingo prisitaikymo galimybėmis, kad būtų išlaikytas dabartinis derlius. Didžiausias neigiamas poveikis buvo nustatytas žemyniniam klimatui Panonijos zonoje, kuri apima Vengriją, Serbiją, Bulgariją ir Rumuniją.