Klimato kaitos poveikis Europos miškams ir prisitaikymo galimybės

Šiame tyrime kaupiamos ir apibendrinamos turimos žinios apie pastebėtą ir numatomą klimato kaitos poveikį Europos miškams ir apžvelgiamos galimybės miškams ir miškininkystei prisitaikyti prie klimato kaitos. Jį Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas užsakė kaip pradinį šio sudėtingo klausimo tyrimą. Miškai yra ypač jautrūs klimato kaitai, nes ilga medžių gyvenimo trukmė neleidžia greitai prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Miškininkystės prisitaikymo prie klimato kaitos priemones reikia suplanuoti gerokai prieš numatomus augimo sąlygų pokyčius, nes šiandien atkurti miškai turės prisitaikyti prie būsimų bent kelių dešimtmečių, dažnai net daugiau nei 100 metų, klimato sąlygų. Klimato kaitos ir prisitaikymo prie jos galimybių poveikis buvo peržiūrėtas apibendrinant turimas mokslinės literatūros žinias ir papildant ekspertų vertinimais. Klausimynu buvo apklaustos 27 ES valstybėse narėse įgyvendinamos ir planuojamos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės. Klimato kaitos poveikis buvo analizuojamas peržiūrint naujausias klimato kaitos scenarijaus prognozes. Buvo peržiūrėti pagrindiniai poveikio veiksniai, darantys poveikį miškams dėl klimato kaitos. Toliau buvo analizuojamas jautrumas klimato kaitai ir galimas jos poveikis. Peržiūrėjus įvairius miškų ir miškininkystės gebėjimo prisitaikyti komponentus, buvo atkreiptas dėmesys į pažeidžiamumą dėl klimato kaitos ir susijusią riziką bei galimybes. Išanalizuotos galimos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės. Pateikiami keturių pagrindinių bioklimato zonų rezultatai: Borealinis, vidutinio vandenyno, vidutinio žemyno ir Viduržemio jūros.