LIFE ir pakrančių valdymas

Pakrančių zonos yra vienos produktyviausių teritorijų pasaulyje, turinčios didelę ekologinę ir ekonominę vertę. Jie siūlo daugybę vertingų buveinių ir ekosistemų funkcijų, kurios visada pritraukė žmones ir žmogaus veiklą. Šiuo metu daugiau kaip 40 proc. Europos piliečių gyvena netoli pakrančių, kurios driekiasi nuo šiaurės rytų Atlanto vandenyno ir Baltijos jūros iki Viduržemio ir Juodosios jūrų. Dėl šios intensyvios gyventojų koncentracijos ir pernelyg didelio gamtos išteklių naudojimo mūsų pakrančių ekosistemoms daromas didžiulis spaudimas, dėl kurio nyksta biologinė įvairovė ir naikinamos buveinės. Pakrančių zonos taip pat yra vienos pažeidžiamiausių klimato kaitos zonų. Rizika apima potvynius, eroziją, jūros lygio kilimą, taip pat ekstremalius meteorologinius reiškinius. Šis poveikis yra plataus masto ir jau keičia pakrančių bendruomenių gyvenimą ir pragyvenimo šaltinius. Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje 13 mln. žmonių gresia perkėlimas, jei jūros lygis pakils vienu metru, o metinė sąskaita už neveikimą siekia iki 6 mlrd. EUR. Suprasdama šiuos įvairius opius klausimus, ES, visų pirma 2002 m. priimdama rekomendaciją, skatino integruotą tarpsektorinį pakrančių zonų valdymą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Rekomendacijoje dėl IPZV ir 2010 m. ratifikuotame Barselonos konvencijos dėl Viduržemio jūros IPZV protokole numatytos suderintos politikos priemonės, palengvinančios integruotos politikos įgyvendinimą. Atsižvelgdama į tai ir į platesnę integruotos jūrų politikos sistemą, Europos Komisija pradėjo ir finansavo keletą projektų ir iniciatyvų, kuriais remiamas arba iliustruojamas šis požiūris. Programa LIFE (ES aplinkos finansinė priemonė) yra viena iš pagrindinių ES finansavimo priemonių, kuria remiamas konkrečių IPZV projektų priėmimas ir įgyvendinimas ir geriausios pakrančių zonų valdymo praktikos plėtojimas. Šioje ataskaitoje apžvelgiami įvairūs LIFE projektai, kuriais prisidedama prie pakrančių aplinkos pažinimo, apsaugos ir tausaus naudojimo. Joje pateikiama pavyzdžių, kaip politika praktiškai pasitarnavo Europos pakrančių regionams. Visų pirma, po įvado apie IPZV politikos sistemą, ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama šių klausimų analizei (įskaitant atitinkamų atvejų tyrimų aprašymą): -įgyvendinti pakrančių valdymą; - veikla, daranti poveikį pakrančių zonoms; tvari laivyba ir uostai; prisitaikymas prie pakrančių klimato kaitos; - Pakrančių aplinkos gerinimas; - Integruoti veiksmai, susiję su pakrančių buveinėmis. Pakrančių zonų pažeidžiamumas dėl klimato kaitos poveikio paskatino ES pradėti savo rekomendacijos dėl IPZV peržiūros procesą, siekiant skatinti daugiau dėmesio skirti prisitaikymui prie klimato kaitos vietos ir regionų lygmeniu. Keletas užbaigtų ir tęsiamų LIFE projektų suteikia naudingos patirties IPZV procesui šioje srityje. Pavyzdžiui, projektai, kuriais parodoma, kaip vietos ir regionų valdžios institucijos gali įtraukti klimato kaitos duomenis ir scenarijus į pakrančių rizikos kartografavimą ir ilgalaikį planavimą; arba projektus, kuriais imamasi veiksmų dėl sūraus vandens įsiskverbimo dirbant su gamta, o ne prieš ją, kad būtų sustiprintas pakrančių ekosistemų ir bendruomenių atsparumas. Žiniomis grindžiamas požiūris, apimantis visus pagrindinius suinteresuotuosius subjektus, buvo esminis LIFE projektų pastangų elementas.