Ilgalaikiai pokyčiai, susiję su dideliu miškų gaisrų pavojumi Suomijoje

Klimato kaita ir pokyčiai daro įtaką keliems ekosistemų komponentams, įskaitant miškų gaisrus. Ilgalaikiams miško gaisrų pavojaus svyravimams tirti buvo sukurtas gaisrų pavojaus dienos (FDD) modelis. Naudojant Suomijos miškų gaisrų sezono (birželio–rugpjūčio mėn.) vidutinę temperatūrą ir bendrą kritulių kiekį, modelyje aprašomos klimatologinės gaisro atsiradimo prielaidos ir nurodomas gaisro pavojaus dienų skaičius per tą patį laikotarpį. Skirtinguose Suomijos regionuose šis modelis buvo taikomas nevienodai, o geriausi rezultatai buvo pietuose ir vakaruose. 1908–2011 m. tyrimo laikotarpiu FDD kasmetiniai svyravimai buvo dideli ir nebuvo nustatyta jokių reikšmingų didėjimo ar mažėjimo tendencijų. Neigiami FDD tiesinės regresijos kreivių nuolydžiai gali būti paaiškinami tuo pačiu metu padidėjusiu kritulių kiekiu, kuris dažniausiai nėra reikšmingas. Metai su didžiausiais miškų gaisrais neišsiskyrė iš FDD laiko eilučių. Tai rodo, kad sezoniniai FDD svyravimai sudaro sąlygas kilti didelio masto gaisrams, nepaisant to, kad viso sezono gaisrų pavojus yra vidutinis. Remiantis turimais mėnesiniais klimato duomenimis, galima įvertinti bendras vasaros gaisrų sąlygas. Tačiau norint gauti konkretesnės informacijos apie sezono gaisro riziką, reikėtų išsamesnių pradinių duomenų apie oro sąlygas, žemės naudojimą, vyraujančias miškininkystės konvencijas ir socialinius bei ekonominius veiksnius.