Ilgalaikiai didelio miškų gaisrų pavojaus Suomijoje pasireiškimo laiko pokyčiai

Klimato kaita ir kitimas daro įtaką keliems ekosistemos komponentams, įskaitant miškų gaisrus. Siekiant ištirti ilgalaikius laikinus miškų gaisrų pavojaus svyravimus, buvo sukurtas gaisrų pavojaus dienos (FDD) modelis. Naudojant Suomijos miškų gaisrų sezono (birželio–rugpjūčio mėn.) vidutinę temperatūrą ir bendrą kritulių kiekį, modelyje apibūdinamos išankstinės klimatologinės gaisro atsiradimo sąlygos ir nurodomas gaisro pavojaus dienų skaičius tuo pačiu laikotarpiu. Modelio rezultatai skirtinguose Suomijos regionuose skyrėsi ir buvo geriausi pietuose ir vakaruose. 1908–2011 m. tyrimo laikotarpiu metinis FDD pokytis buvo didelis ir nebuvo nustatyta jokių reikšmingų didėjimo ar mažėjimo tendencijų. Neigiamus tiesinių regresijos linijų nuolydžius FDD atveju galima paaiškinti tuo, kad tuo pačiu metu kritulių kiekis padidėjo nežymiai. Metai, kai kilo didžiausi miškų gaisrai, neišsiskyrė iš FDD laiko eilučių. Tai rodo, kad dėl sezoninių FDD svyravimų gali kilti didelio masto gaisrai, nepaisant to, kad gaisrų pavojus visą sezoną yra vidutinis. Remiantis turimais mėnesiniais klimato duomenimis, galima įvertinti bendrąsias vasaros gaisro sąlygas. Tačiau reikėtų išsamesnių pradinių duomenų apie oro sąlygas, žemės naudojimą, vyraujančias miškininkystės konvencijas ir socialinius bei ekonominius veiksnius, kad būtų galima gauti konkretesnės informacijos apie sezono gaisrų riziką.