Psichikos sveikata ir klimato kaita. Informacinis pranešimas apie politiką

Klimato kaita yra didėjanti pasaulinė krizė. Jo mastas jau yra didžiulis, o neveiklumas ir toliau auga. Dėl to kyla tiek ūmūs pavojai, pavyzdžiui, uraganai, potvyniai ir miškų gaisrai, tiek lėtesnės grėsmės, pavyzdžiui, ekosistemų pokyčiai, maisto ir vandens stygius ir vietos bei kultūros praradimas. 

Klimato kaita yra viena iš daugelio pasaulinių grėsmių aplinkai. Dėl netvarios žmogaus veiklos, pavyzdžiui, miškų naikinimo, ekosistemų būklės blogėjimo, biologinės įvairovės išeikvojimo ir nykimo, taip pat nuo iškastinio kuro priklausomos ekonomikos atsiranda vandens ir maisto stygius, oro tarša ir žemės, upių bei vandenynų užteršimas. Visa tai daro išmatuojamą neigiamą poveikį žmonių sveikatai, psichikos sveikatai ir gerovei ir dar labiau pablogina kritinę klimato padėtį.

Gamta yra ne tik būtina žmogaus egzistencijai, bet ir daugelis jos funkcijų ir įnašų yra nepakeičiami. 

Tyrinėdami šių pokyčių poveikį asmenims ir bendruomenėms, mokslininkai ir visuomenės sveikatos pareigūnai daugiausia dėmesio skyrė fizinei sveikatai. Tačiau klimato kaita taip pat didina daugelį socialinių ir aplinkos rizikos veiksnių, susijusių su psichikos sveikata ir psichosocialinėmis problemomis, ir gali sukelti emocinį stresą, naujų psichikos sveikatos sutrikimų atsiradimą ir blogėjančią šiomis ligomis jau sergančių žmonių padėtį. Todėl, rengiantis šiai didėjančiai ekstremaliajai situacijai ir reaguojant į ją, didėja poreikis teikti psichikos sveikatos ir psichosocialinę paramą (MHPSS). Šiomis aplinkybėmis ši PSO ataskaita yra politikos santrauka dėl psichikos sveikatos ir klimato kaitos sąsajos.