All official European Union website addresses are in the europa.eu domain.
See all EU institutions and bodiesAprašymas
Psichikos sveikata yra esminė žmonių gerovės sudedamoji dalis, tačiau psichikos sutrikimai, pvz., depresija ir nerimas, paveikia daugiau nei vieną iš šešių ES piliečių, o tai yra didelė asmeninė ir visuomeninė našta. Be to, apskaičiuota, kad prasta psichikos sveikata Europai kainuoja daugiau kaip 600 mlrd. EUR per metus arba daugiau kaip 4 proc. BVP, iš kurių trečdalis tenka tiesioginėms sveikatos priežiūros išlaidoms. Plačiai pripažįstama, kad žmonių psichinė sveikata ir gerovė atsiranda dėl sudėtingos genetinių, psichologinių, socialinių ir gyvenimo būdo veiksnių bei aplinkos poveikio sąveikos. Gavę vis daugiau įrodymų apie prastą mūsų aplinkos būklę, ypač apie mūsų nesugebėjimą užkirsti kelią nuolatinei klimato kaitai ir gamtos nykimui, ES piliečiai vis dažniau ragina vyriausybes imtis aktyvesnių veiksmų.
Šiuo dokumentu siekiama patenkinti šį poreikį peržiūrint turimus mokslinius duomenis apie aplinkos ir žmonių psichikos sveikatos bei gerovės Europoje tarpusavio ryšį. Jame nagrinėjamas, pirma, aplinkos būklės blogėjimas ir tarša kaip grėsmė psichikos sveikatai ir, antra, gamta kaip geros psichikos sveikatos veiksnys ir gamtos vaidmuo gydant psichikos sveikatos sutrikimus. Jo struktūra logiškai išplaukia iš įvairių aplinkos veiksnių, lemiančių psichikos sveikatą, apžvalgos, siekiant galimų sprendimų ir švelninimo veiksmų per gamtą, ekosistemines paslaugas ir bendrą aplinkos gerinimą. Dokumente taip pat aptariama, kaip aplinkos ir psichikos sveikatos sąveika įtraukiama į pagrindinius politikos dokumentus, ir siūlomi tolesnės integracijos būdai.
Dokumente pateikiamos politikos rekomendacijos, kuriomis siekiama skatinti gerinti psichikos ir aplinkos sveikatą ir užtikrinti, kad atitinkamose ES ir valstybių narių politikos srityse būtų nuosekliai atsižvelgiama į aplinkos poveikį psichikos sveikatai ir gerovei. Jame taip pat pateikiamas pasiūlymas dėl vietos lygmens veiksmų ir dėl nelygybės mažinimo bei aplinkosaugos teisingumo aspektų.
Nuorodinė informacija
Svetainės:
Šaltinis:
Filipova T., Kopsieker L., Gerritsen E., Bodin E., Brzezinski B. ir Rubio-Ramirez O. (2020) „Psichikos sveikata ir aplinka: Kaip Europos politika gali geriau atspindėti aplinkos būklės blogėjimo poveikį žmonių psichikos sveikatai ir gerovei“. Europos aplinkos politikos instituto (IEEP) ir Barselonos visuotinės sveikatos instituto (ISGlobal) informacinis dokumentas
Bendraautoris:
Institute for European Environmental Policy & Barcelona Institute for Global HealthPaskelbta Climate-ADAPT: Apr 18, 2025
Language preference detected
Do you want to see the page translated into ?