Vandens paklausos ir prieinamumo scenarijų modeliavimas atsižvelgiant į dabartinį ir būsimą žemės naudojimą ir klimatą Savos upės baseine

170 Įvertintas 30 metų laikotarpio modeliavimas naudojant LISFLOOD vandens išteklius su įvairiais žemės naudojimo keitimo ir klimato kaitos deriniais dėl jų poveikio vandens, maisto, energijos ir aplinkos ryšiui Sava upės baseine.
Dėl Savos upės baseino šiame tyrime nustatėme, kad intensyvesnis drėkinamasis žemės ūkis gali gerokai padidinti pasėlių derlių, tačiau tam nėra pakankamai vandens išteklių. Be to, drastiškai padidinus drėkinimą, būtų daromas neigiamas poveikis kitiems sektoriams, pavyzdžiui, energetikos sektoriui (sumažėjęs aušinimo vandens prieinamumas, kartais gali būti mažiau vandens hidroenergijai gaminti), navigacijai (dažnesni ir mažesni srautai) ir aplinkai (aplinkos ar minimalių srauto sąlygų pažeidimai).
Didesnis drėkinimas, siekiant padidinti pasėlių, pvz., kukurūzų, derlių, turėtų didesnį poveikį vandens ištekliams. Dėl to vandens poreikis padidėtų nuo 2216 Mm3 per metus iki 3337 Mm3 per metus. Bendra vandens paklausa Savos baseine toliau didėtų iki maždaug 6000 Mm3 per metus, jei iki 2100 m. derintume ir padidintą drėkinimą, ir klimato prognozes. Vidutinis modeliuojamas kukurūzų derlius galėtų padidėti nuo 5,7 tonų iš hektaro dabartinėmis sąlygomis iki 9,9 tonų iš hektaro, jei būtų padidintas ir optimalus drėkinimas. Dėl šio žymaus drėkinimo padidėjimo, dėl kurio taip pat labai padidėtų pasėlių derlius, kai kuriose Savos baseino dalyse pritrūktų vandens. Be to, tiesiog nėra pakankamai vandens drėkinti visus plotus, kurie yra vandens ribotas pasėlių augimui.

Esami drėkinimo planai ir drėkinimo plotai, kurie anksčiau buvo įrengti drėkinimui (pagal FAO), atrodo labiau įmanomi vandens išteklių požiūriu.
Prognozuojama, kad didžiausi potvyniai išliks nepakitę dėl numatomų žemės naudojimo pokyčių iki 2050 m. Savas baseine. Tačiau, atsižvelgdami į klimato kaitos prognozes, imituojame bendrą potvynių piko padidėjimą: 2011–2040 m. laikotarpiu – 13 proc., o 2071–2100 m. laikotarpiu – 23 proc.
Pagal 2011–2040 m. scenarijus nedideli upių srautai šiek tiek sumažėja. Prognozuojama, kad 2071–2100 m. pabaigoje mažo srauto vertės šiek tiek padidės, palyginti su kontroliuojamu 1981–2010 m. klimatu. Pernelyg didelis drėkinimas smarkiai sumažintų mažo srauto išleidimą 50-60%. Kalbant apie ekologinius srautus, galima daryti panašius stebėjimus.

Šios tendencijos gali turėti įtakos laivybai pagrindinėje Savos upėje.
Prognozuojama, kad pagal RCP4.5 2030 m.
vandens prieinamumas energijos gamybai – hidroenergijai ir aušinamajam vandeniui šiluminėms ir branduolinėms elektrinėms – sumažės vidutiniškai 3,3 proc., o pagal RCP8.5 – padidės 1,3 proc. Šimtmečio pabaigos modeliavimas duoda 17,6% didesnį Q50 RCP4.5 ir 23,1% didesnį RCP8.5. Pernelyg didelis drėkinimas gali turėti įtakos vandens prieinamumui elektros energijos gamybai, ypač šiluminėms elektrinėms vėsinti. Hidroenergijos rezervuarai galėtų būti paversti daugiafunkciais rezervuarais, kurie taip pat atitiktų žemupio drėkinimo poreikius ir potvynių kontrolę, taigi būtų naudojami įvairiems tikslams.