Vandens paklausos ir prieinamumo scenarijų modeliavimas atsižvelgiant į dabartinį ir būsimą žemės naudojimą ir klimatą Savos upės baseine

Įvertintas LISFLOOD vandens išteklių modeliavimas 30 metų su įvairiais žemės naudojimo paskirties keitimo ir klimato kaitos deriniais dėl jų poveikio vandens, maisto, energijos ir aplinkos ryšiui Savos upės baseine.
Kalbant apie Savos upės baseiną, šiame tyrime nustatėme, kad intensyvesnis drėkinamasis žemės ūkis iš tiesų gali gerokai padidinti pasėlių derlių, tačiau tam pasiekti nepakanka vandens išteklių. Be to, jei drėkinimas būtų smarkiai padidintas, būtų daromas neigiamas poveikis kitiems sektoriams, pavyzdžiui, energetikos sektoriui (sumažėtų vėsinamo vandens prieinamumas, kartais būtų pagaminama mažiau vandens hidroenergijos), laivybai (dažnesni ir mažesni srautai) ir aplinkai (aplinkos arba minimalių srauto sąlygų pažeidimai).
Didėjant drėkinimui ir siekiant padidinti pasėlių, pvz., kukurūzų, derlingumą, poveikis vandens ištekliams būtų didesnis. Dėl to vandens poreikis padidėtų nuo 2216 mln. m3 per metus iki 3 337 mln. m3 per metus. Bendras vandens poreikis Sava baseine dar padidėtų iki maždaug 6000 Mm3 per metus, jei iki 2100 m. būtų derinamos ir didesnės drėkinimo, ir klimato prognozės. Vidutinis modeliuojamas kukurūzų derlius galėtų padidėti nuo 5,7 t/ha dabartinėmis sąlygomis iki 9,9 t/ha padidinus ir optimaliai drėkinant. Šis žymus drėkinimo padidėjimas, dėl kurio taip pat labai padidėtų pasėlių derlius, lemtų vandens trūkumą Sava baseino dalyse. Be to, nėra pakankamai vandens, kad būtų galima drėkinti visus plotus, kuriuose yra ribotas vandens kiekis pasėlių augimui.

Esami drėkinimo planai ir drėkinimas teritorijose, kurios anksčiau buvo įrengtos drėkinimui (pagal FAO), atrodo labiau įmanomi vandens išteklių požiūriu.
Prognozuojama, kad dėl prognozuojamo žemės naudojimo paskirties keitimo iki 2050 m. Savos baseine potvynių smailės nesikeis. Tačiau, remdamiesi klimato kaitos prognozėmis, manome, kad 2011–2040 m. potvynių pikas iš viso padidės 13 proc., o 2071–2100 m. – 23 proc.
Pagal 2011–2040 m. scenarijus nedideli upių srautai šiek tiek sumažėja. Prognozuojama, kad 2071–2100 m. amžiaus pabaigoje mažo srauto vertės šiek tiek padidės, palyginti su kontroliniu 1981–2010 m. klimatu. Pernelyg didelis drėkinimas labai sumažintų mažo nuotėkio išleidimą 50-60 %. Kalbant apie ekologinius srautus, galima atlikti panašius stebėjimus.
Šios tendencijos gali turėti įtakos
laivybai pagrindinėje Savos upėje.
Prognozuojama, kad 2030 m. vandens
prieinamumas energijos gamybai – hidroenergijos ir aušinimo vandens tiekimas šiluminėms ir branduolinėms elektrinėms – pagal RCP4.5 sumažės vidutiniškai 3,3 proc., o pagal RCP8.5 – padidės 1,3 proc. Šimtmečio pabaigos modeliavimas duoda 17,6% didesnį Q50 RCP4.5 ir 23,1% didesnį RCP8.5. Pernelyg didelis drėkinimas gali turėti įtakos vandens prieinamumui elektros energijos gamybai, ypač aušinimo šiluminėms elektrinėms. Hidroenergijos rezervuarai galėtų būti paversti daugiafunkciais rezervuarais, taip pat tenkinančiais tolesnės grandies drėkinimo poreikius ir padedančiais kontroliuoti potvynius, ir taip tarnauti įvairiems tikslams.