Nauji prisitaikymo prie klimato kaitos politikos lygiai: Institucinės sąveikos Baltijos jūros regione analizė

Tarptautinės politikos plėtra ir tikėtinas klimato kaitos poveikis, pvz., potvyniai, nuošliaužos ir pažeidžiamų rūšių išnykimas, privertė Baltijos jūros regiono šalis pradėti rengti nacionalinę prisitaikymo prie klimato kaitos politiką. Tuo pat metu ES rengia tiek centrinę, tiek makroregioninę visos Baltijos jūros prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, kuria siekiama remti nacionalinės politikos pokyčius. Tačiau vis dar neaišku, kaip šios ES strategijos papildys viena kitą ar nacionalinę politiką. Šiame straipsnyje analizuojami šios naujos institucinės sąveikos suvaržymai ir galimybės ir aptariamas būsimų ES strategijų potencialas remti nacionalinę politiką. Tai daroma nustatant, kaip prisitaikymas prie klimato kaitos institucionalizuojamas dviejose šalyse – Švedijoje ir Suomijoje – ir kaip jis organizuojamas laikantis dviejų ES požiūrių. Vertikalioji institucinė skalių sąveika analizuojama pagal tris veiksnius: kompetencija, pajėgumai ir suderinamumas.