ORGANINĖ ŽEMĖS ŪKIS: Prisitaikymo prie klimato kaitos strategija

Besikeičiantys klimato modeliai jau daro didelį poveikį žemės ūkio gamybai daugelyje regionų. Artimiausioje ateityje vietos klimato sąlygų pokyčiai ir ekstremalių meteorologinių reiškinių, pvz., sausrų ir potvynių, dažnumas turėtų pasireikšti dar dažniau, o tai gali turėti pražūtingą poveikį žemės ūkio derliui. Reikia parengti strategijas, kad mūsų maisto ir ūkininkavimo sistemos taptų atsparesnės klimato kaitos poveikiui. Šioje ataskaitoje, kurią paskelbė IFOAM (Tarptautinė ekologinio žemės ūkio judėjimų federacija) ES grupė, pateikiamos kelios mokslinės išvados, iš kurių matyti, kaip ekologinis ūkininkavimas, kaip holistinė tvarios gamybos sistema, gali prisidėti prie veiksmingų žemės ūkio sektoriaus prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų. Temos apima ekologinio ūkininkavimo praktiką kaip investiciją į atsparumą klimato kaitai (A. Müller ir A. Gattinger), dėmesį Šiaurės Europai (J. E. Olesen), Viduržemio jūros regionams (E. Aguilera, G. Guzmán ir L. Ortolani) ir tarptautinio ir Europos prisitaikymo prie klimato kaitos žemės ūkyje teisinio konteksto analizę (A. Kölling ir T. Elola-Calderón).