Prisitaikymo prie klimato kaitos Vakarų Balkanų kalnuose perspektyvos

Vakarų Balkanai yra kalnuotas regionas ir klimato kaitos židinys. Apskritai prognozuojama, kad ekstremalios klimato sąlygos taps dažnesnės, įskaitant reikšmingą ekstremalių karščio reiškinių skaičiaus padidėjimą. Numatoma, kad žiemos mėnesiais kritulių bus daugiau, o vasaros taps dar sausesnės. Dėl kalnams būdingų klimato pavojų mažėja sniego danga (iki 2050 m. Dinarų lanke sniego danga bus iki 50 dienų trumpesnė); dažnėjantys žiemos ir pavasario potvyniai dėl intensyvaus kritulių kiekio ir pagreitinto sniego tirpimo; dažnesni ir intensyvesni miškų gaisrai; gausūs sniego krituliai ir šalti ekstremalūs reiškiniai; naujų ligos vektorių atsiradimas; ir mažėjantys metiniai upių išleidimai bei trumpi tėkmės periodai. Daugelis šių poveikių yra ne tik ateities klausimas, bet ir šiandienos rūpestis.

Nesant tinkamų prisitaikymo priemonių, pagrindinė dėl šių pavojų regionui kylanti rizika apima ekonominius nuostolius ir pragyvenimo šaltinių praradimą, padidėjusį mirtingumą ir sergamumą, sumažėjusį visuomenės saugumą, sutrikusį ekosistemos veikimą ir rūšių praradimą, taip pat sumažėjusį energetinį saugumą dėl vandens trūkumo.

Atliekant šį vertinimą nagrinėta, kokiu mastu esama sektorių politika gali padėti šalinti aktualiausią su klimato kaita susijusią riziką ir ar ji daro teigiamą poveikį socialinei ir ekonominei sistemai bei vietos bendruomenėms. Esama daugumos nustatytų pagrindinių su klimatu susijusios rizikos veiksnių spragų. Dažniausios spragos – nepakankama politikos aprėptis skirtingu mastu (pvz., regioniniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis); nepakankamas įvairių sektorių institucinis koordinavimas (įskaitant mechanizmus); nepakankama arba ribota vertikali ES integracija su vietos administracijomis; ir ribotus arba mažus finansinius pajėgumus prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms finansuoti. Kai kuriais atvejais nėra politikos, skirtos esamai ar būsimai rizikai mažinti.