Kliūčių, trukdančių taikyti klimatui nekenkiančią praktiką žemės ūkyje, šalinimas

Klimato kaita kelia dvejopą iššūkį žemės ūkiui, nes šiame sektoriuje išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir jis taip pat yra pažeidžiamas dėl klimato kaitos poveikio. Didelės mokslinių tyrimų pastangos buvo dedamos siekiant suprasti ir plėtoti veiksmingas technologijas ir praktiką, kurios gali sumažinti sektoriaus išmetamą ŠESD kiekį, todėl atsirado daugiau perspektyvių galimybių. Be to, daugelyje šalių žemės ūkis turi didelių pajėgumų taikyti įvairias prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio priemones.

Daug pastangų buvo dedama siekiant suprasti ir plėtoti technologijas ir praktiką, kurios gali padėti žemės ūkio sektoriui sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio. Tačiau šių klimatui nekenkiančių technologijų ir praktikos įsisavinimo lygis tebėra žemas. Šioje ataskaitoje, pagrįstoje išsamia literatūros apžvalga, analizuojamos kliūtys, kurios gali trukdyti ūkininkams taikyti klimatui nekenkiančią praktiką. Esama daug galimų kliūčių, kai kurios iš jų susijusios su ūkio lygmens suvaržymais, kitos veikia sektoriaus lygmeniu arba atsiranda dėl esamos politikos. Pateikiama keletas rekomendacijų, kaip tinkamai nustatyti šių rūšių kliūtis ir pasirinkti tinkamas priemones, kurios padėtų įgyvendinti veiksmingus politikos sprendimus. Jas galima apibendrinti taip:

•  Pirma, vyriausybės, prieš rengdamos ir įgyvendindamos naujas politikos priemones, turėtų nustatyti ir šalinti esamas kliūtis. Anksti įveikus esamas kliūtis padidėja tikimybė, kad politikos tikslas bus sėkmingai pasiektas arba bent jau bus užtikrinta, kad nebus sukurta naujų kliūčių. Daugelis literatūroje nustatytų kliūčių yra susijusios su tuo, ar priemonių nauda yra privati, ar viešoji gėrybė; jei ūkininkai negalės nustatyti jokios naudos, susijusios su jų praktikos keitimu, jie nenorės priimti priemonių be politikos būtinybės. Dėl kliūčių, kylančių dėl ūkininkų vertybių ir požiūrio į aplinką ir klimato kaitą, gali prireikti papildomų pastangų.
• Antra, yra daugybė galimų kliūčių, kurios gali trukdyti ūkininkams taikyti klimatui nekenkiančią praktiką. Nors jų santykinė svarba skirsis priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, įskaitant socialinius ir ekonominius ypatumus, ūkininkavimo sistemas, biofizines sąlygas, esamą infrastruktūrą, taisykles ir institucijas, šioje ataskaitoje kliūtys vertinamos ir suskirstomos pagal prioritetus, atsižvelgiant į jų stiprumą, apie kurį pranešta, ir į tai, kiek su jomis sutinkama apžvelgtoje literatūroje.
• Trečia, kelios nustatytos kliūtys atsiranda dėl esamos politikos: pirma, vykdant nesuderintą politiką, nukreiptą į kitus tikslus, pavyzdžiui, gamybos išteklių subsidijas, skirtas gamybai marginaliose vietovėse remti; antra, sukeliant ūkininkų nepasitenkinimą ir stresą dėl jų gebėjimo laikytis taisyklių; ir trečia, didinant esamą finansinį pažeidžiamumą, dėl kurio silpnėja ūkininkų prisitaikymo pajėgumai.