Sveikatos apsaugos nuo klimato kaitos PSO Europos regione prioritetai: pastarojo meto regioninė veikla

Klimato kaitos poveikio sveikatai įrodymų daugėja. Sveikatos priežiūros sistemos turi būti parengtos ir palaipsniui prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio, įskaitant ekstremalius meteorologinius reiškinius.

Iškastinio kuro deginimas, kaip klimato kaitos varomoji jėga, kelia didžiulę ligų naštą. Savo ruožtu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas visuose sektoriuose duos papildomos naudos sveikatai. Jei visos šalys iki 2030 m. pasieks Paryžiaus susitarimą, metinis išvengiamų ankstyvų mirčių skaičius visame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regione gali siekti 138 000.

Keliomis tarptautinėmis sistemomis skatinamas tvirtesnis šalių įsipareigojimas įgyvendinti būtinas adaptacijas sveikatos sektoriuje ir atsižvelgti į sveikatos aspektus kitų sektorių prisitaikymo priemonėse. PSO valstybės narės yra įgaliotos nustatyti sprendimus ir padėti užkirsti kelią poveikiui sveikatai, įskaitant klimato kaitos poveikį, arba jį sumažinti.

Nacionalinės vyriausybės toliau kuria visuomenės sveikatos prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, kuriomis sveikatos bendruomenė pagrindžia ir skatina imtis veiksmų klimato kaitos srityje. Norint veiksmingai reaguoti į su klimatu susijusią riziką nacionaliniu lygmeniu, reikia atlikti strateginę esamų ir numatomų grėsmių analizę. Sveikatos priežiūros specialistai turi atlikti aktyvų vaidmenį skatindami sveikatos argumentus ir įrodymus formuluojant nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo atsakomuosius veiksmus. Šiuo tikslu reikia toliau stiprinti šalių pajėgumus siekiant nustatyti ir šalinti klimato kaitos keliamą riziką vietos sveikatai ir parengti, įgyvendinti ir įvertinti į sveikatą orientuotas intervencines priemones taikant integruotus metodus. Klimato kaitai atsparių ir aplinkos atžvilgiu tvarių sveikatos priežiūros įstaigų kūrimas yra esminis sveikatos sektoriaus lyderystės kovojant su klimato kaita ramstis.