Visuomenės sveikatos gairės dėl vietoje įgytų Aedeso virusinių ligų rizikos vertinimo ir mažinimo ES / EEE

2021–2024 m. autochtoninių dengės karštligės protrūkių ir atvejų skaičius gerokai padidėjo. Intensyvios tarptautinės kelionės palengvino uodų platinamų virusų importą iš endeminių, tropinių ir subtropinių zonų, o antrinį, vietinį virusų perdavimą iš importuotų atvejų daugiausia lemia invazinės Aedes uodų rūšys. Apie nustatytas Azijos tigrinių uodų (Ae.albopictus)populiacijas pranešta 13 Europos Sąjungos šalių. Geltonosios karštinės uodų (Ae.aegypti)taip pat aptikta kai kuriose Europos Sąjungos dalyse (pvz., Kipre, Kanarų salose (Ispanija) ir Madeiroje (Portugalija)). Pastaraisiais metais vasaros oro sąlygos buvo palankios invaziniam Aedes uodų dauginimuisi Europos šalyse ir Aedespernešamų virusų dauginimuisi per užkrato pernešėjus. Tikimasi, kad dėl klimato pokyčių pailgės laikotarpiai, kurių aplinkos sąlygos yra palankios invazinių Aedes uodų geografiniam paplitimui ir dauginimuisi. Šiltesnis oras taip pat palengvina vietinį virusų perdavimą šiais uodais. Todėl numatoma, kad autochtoninių Aedesopernešamų virusinių ligų protrūkių rizika Europoje didės. Tuo tarpu pasirengimo Aedeso platinamų virusinių ligų prevencijai ir kontrolei lygis ir patirtis Europos šalyse skiriasi. Šiose visuomenės sveikatos gairėse Europos Sąjungos / Europos ekonominės erdvės (ES / EEE) visuomenės sveikatos ekspertams pateikiama informacija, padedanti įvertinti ir sumažinti vietoje įgytų Aedesovirusinių ligų riziką.

Gairės parengtos pasikonsultavus su šios srities ekspertais. Konsultuotasi su visuomenės sveikatos ekspertais iš šalių, kuriose Aedes virusinės ligos perduodamosautochtoniniu būdu (t. y. Prancūzijos, Italijos, Portugalijos ir Ispanijos), ir iš rizikos šalių, kuriose epidemiologinė padėtis skiriasi (t. y. Belgijos, Vokietijos ir Graikijos). Be to, rengiant gaires dalyvavo laboratorijų ekspertai, medicinos entomologai ir ECDC naujų ir pernešėjų platinamų ligų, iš žmogaus gautų medžiagų ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms bei reagavimo paramos ekspertai. 2024 m. balandžio mėn. buvo surengtas praktinis seminaras, kurio metu buvo parengti pagrindiniai gairių principai. Po seminaro vyko rašytinės konsultacijos su susijusiais ekspertais. Pažangus gairių projektas vėliau buvo perduotas besiformuojančių ir pernešėjų platinamų ligų tinklo nacionaliniams ryšių punktams ir Žmogaus kilmės medžiagų ir kraujo tinklui, kad jie pateiktų pastabų.

Gairėse pateikiama pagrindinė informacija apie Aedesvirusus (visų pirma dengės karštligės virusą, čikungunijos virusą ir Zikos virusą), šių virusų laboratorinės diagnostikos principus ir Aedesvirusinės ligos epidemiologiją Europoje. Vietovės, kuriose kyla autochtoninio, per uodus plintančio perdavimo rizika ES ir (arba) EEE, yra suskirstytos į keturis rizikos lygius (t. y. nuo 1 iki 4 lygio ir du 2 ir 3 lygių polygmenis). Teritorijos, kuriose nėra nustatytų Aedesovirusų pernešėjų, priskiriamos 1 lygiui. Vietovės, kuriose yra Aedesužkrato pernešėjų (t. y. yra Aedes  užkrato pernešėjų populiacijų peržiemojimo ir dauginimosi įrodymų), tačiau kuriose per užkrato pernešėjus atitinkamo patogeno perdavimas per dabartinį perdavimo sezoną nebuvo aptiktas, priskiriamos 2 lygiui. Šiame lygmenyje buvo nustatyti du sublygmenys, priklausomai nuo vietovės imlumo ir pažeidžiamumo. Receptyvumą lemia Aedes užkrato pernešėjų buvimas ir tankis bei kiti ekologiniai ir klimato veiksniai, palankūs Aedespernešamo viruso perdavimui. Pažeidžiamumas apibrėžiamas pagal užsikrėtusių keliautojų antplūdį ir sveikatos sistemos pajėgumą laiku nustatyti infekcijas ir taikyti priemones, kuriomis užkertamas kelias tolesniam jų plitimui. Potencialios vietovės, kurioms būdingas mažas imlumas ir (arba) pažeidžiamumas (pvz., tik vietoje įsitvirtinę užkrato pernešėjai, mažas užkrato pernešėjų tankis, nepalankus klimatas, mažas keliautojų iš 3 lygio ir 4 lygio vietovių skaičius), laikomos 2a lygio vietovėmis, o vietovės, kurioms būdingas vidutinis arba didelis imlumas ir pažeidžiamumas, laikomos 2b lygio vietovėmis. Laikoma, kad vietovės, kuriose ankstesniais metais ligos plitimas buvo atsitiktinis, autochtoninis, taip pat patenka į šį rizikos lygį. Rizikos zonos, kurias paveikė autochtoninis Aedeso pernešamųvirusų perdavimas einamuoju perdavimo sezonu, priskiriamos 3 lygiui, kurį sudaro du polygmenys, priklausomai nuo protrūkių ir (arba) klasterių skaičiaus ir perdavimo grandinių atsekamumo. Jei per einamuosius metus vietovėje buvo patvirtintas bent vienas autochtoninis Aedesopernešamos virusinės ligos atvejis dėl vietinio ir galimo uodų pernešimo, tačiau laikoma, kad atvejų ir (arba) klasterių skaičius yra mažas, o perdavimo grandines galima atsekti, teritorija laikoma 3a lygio teritorija. Jei laikoma, kad bylų ir (arba) grupių skaičius yra didelis ir apima didžiulius atsekamumo pajėgumus, teritorija laikoma 3b lygio teritorija. Endemoepideminės zonos, kuriose autochtoninis Aedeso pernešamųvirusinių ligų perdavimas nepriklauso nuo virusų importo, priskiriamos 4 lygiui.

Visuomenės sveikatos gairėse nurodomi kiekvieno rizikos lygio pakartotinio vertinimo, taip pat atitinkamų priežiūros, prevencijos, parengties, reagavimo ir kontrolės veiksmų (įskaitant laboratorijų parengtį, informuotumo didinimą ir gebėjimų stiprinimą, daugiasektorinį koordinavimą ir užkrato pernešėjų valdymo veiklą) kriterijai. 1 ir 2 lygmenyse visuomenės sveikatos veiksmai orientuoti į priežiūrą ir prevenciją, o 3 ir 4 lygmenyse daugiau dėmesio skiriama reagavimo ir kontrolės priemonėms. Kadangi rizikos lygiai nustatomi atsižvelgiant į epidemiologines, entomologines ir aplinkos sąlygas, dokumente taip pat nurodomos priežastys, dėl kurių reikia iš naujo įvertinti suskirstymą į kategorijas. Gairėse taip pat pateikiamos glaustos Aedesopernešamų virusinių ligų ir jų pernešėjų ligų ir entomologinio stebėjimo santraukos, taip pat siūlomų prevencijos, parengties, atsako ir kontrolės veiksmų paaiškinimai.