Rodiklių sistemų, kuriomis remiamas miestų atsparumo ir sveikatos planavimas, peržiūra

Visuomenės sveikata ir jos sąsajos su miestų planavimu, rizikos valdymu, gamtiniu kapitalu ir miestų apstatyta aplinka pastaraisiais metais tapo aktualesnės nei bet kada anksčiau. Europai vis labiau augant miestuose, ji susiduria su naujais su sveikata susijusiais iššūkiais, kuriuos lemia daugelis veiksnių, įskaitant demografinius pokyčius, migracijos dinamiką, ekonomikos augimą, neigiamą poveikį aplinkai, ekstremaliąją klimato situaciją ir pastarojo meto COVID-19 krizę. Dėl įvairių sveikatai pavojų keliančių veiksnių ir vidaus spaudimo miestų sistemos tampa trapios, o tai daro neigiamą poveikį piliečių gyvenimo kokybei ir gerovei.

Šiame tyrime vertinamas esamų miestų rodiklių aktualumas ir pritaikomumas kuriant atsparesnius ir sveikesnius miestus vykdant miestų planavimą. Siekiant pateikti labiau holistinį požiūrį į riziką sveikatai miestuose, jame vartojama sąvoka „miestų atsparumas“ kaip naujas miestų planavimo būdas siekiant užkirsti kelią ne tik sukrėtimams, bet ir stresams bei iššūkiams, jiems pasirengti, juos sušvelninti ir prie jų prisitaikyti, siekiant didinti atsparumą geriau renkant informaciją, formuojant politiką, planus ir iniciatyvas. Kadangi rodikliai ir duomenys yra labai svarbūs vertinant ir valdant riziką sveikatai miestuose, nes jie suteikia esminės įrodymais pagrįstos informacijos, kuri padeda priimti sprendimus ir imtis veiksmų, šiame tyrime nagrinėjami keli klausimai: Ar esamos rodiklių sistemos, pagal kurias vertinamas dabartinis miestų sisteminis pažeidžiamumas, yra susijusios su miestų planavimu, atsparumu ir sveikata? Ar jie atspindi miestų tendencijas ir jų sąsajas su pavojais sveikatai? Ar jos galėtų padėti vietos subjektams nustatyti prioritetines veiksmų sritis ir pateikti gaires, kaip pagerinti miestų planavimą ir pasirengimą didinti sveikatą ir atsparumą?

Analizėje daugiausia dėmesio skiriama šešioms sistemoms, atrinktoms vertinti pagal jų aktualumą temai ir mastui, politinę ir regioninę reikšmę, prieinamumą visuomenei ir įvairovę: darnaus vystymosi tikslo (DVT) rodikliai (įskaitant sąsajas su Sendajaus programa ir Paryžiaus susitarimu); Naujosios miestų darbotvarkės stebėsenos sistema ir susiję rodikliai; Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuro (UNDRR) miestų atsparumo nelaimėms rezultatų suvestinę ir jos Visuomenės sveikatos sistemos atsparumo priedą; Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atsparių miestų rodikliai; Rizikos sistemingumo klausimynas; Įrankis ThinkHazard!

Vertinimo metodas yra sisteminis ir jame analizuojamas rodiklių ryšys su:

• dabartinė miestų aplinkos būklė – taip nustatomos esamos pažeidžiamumo problemos ir prioritetinės sritys; ir
• į riziką orientuotas miesto planavimas ir miesto intervencinės priemonės – tai suteikia galimybę suprasti, kaip miestai rengiasipavojų poveikiui ir (arba) jį švelnina.
  

Antrinėje analizėje nagrinėjamos kiekvienos sistemos įgyvendinimo vietos lygmeniu galimybės.