Trumpalaikis 15 ES valstybių narių žemės ūkio pasiūlos prisitaikymas prie klimato kaitos ūkių lygmeniu

Europos mastu buvo įvertinta, kad klimato kaitos poveikis žemės ūkio pasiūlai iki šimtmečio pabaigos yra palyginti ne toks svarbus veiksnys, palyginti su kitais pasauliniais veiksniais. Tačiau šios diagnozės yra neišsamios dėl riboto erdvinio nevienalytiškumo svarbiuose žemės ūkio pasiūlą lemiančiuose veiksniuose (dirvožemyje, valdymo praktikoje ir gamintojų tipologijoje) ir smulkiuose procesuose, pavyzdžiui, ūkio masto autonominiame prisitaikyme. Šiame dokumente siūlomas papildomas požiūris, grindžiamas modeliavimo sistema, įskaitant erdviniu požiūriu aiškų produktyvumo ir gamintojų elgsenos atstovavimą, atsižvelgiant į dirvožemio, klimato ir gamintojų socialinių bei ekonominių aplinkybių nevienalytiškumą, siekiant įvertinti klimato kaitos poveikį, įskaitant savarankišką 15 ES valstybių narių žemės ūkio pasiūlos pritaikymą prie klimato kaitos. Rezultatai rodo, kad neatsižvelgiant į savarankišką prisitaikymą, Europos žemės ūkio pasiūla gali turėti įdomių atsparumo savybių agreguotu mastu, nepaisant didelio nevienalytiškumo mažesnės skiriamosios gebos atveju. Savarankiškų pritaikymų apskaita lemia didelį derlingumą ir gali lemti i) reikšmingą santykinio pasėlių pelningumo padidėjimą, palyginti su kitomis žemės dangomis, taip galbūt padidinant žemės ūkio paskirties žemės naudojimo dalį, palyginti su kitomis žemės dangomis, ir ii) bendros Europos gamybos padidėjimą, kuris gali turėti įtakos žemės ūkio prekių rinkoms, taip pabrėžiant poreikį integruoti smulkius procesus, pavyzdžiui, savarankišką pritaikymą.