Europos jūrų būklė. EAA ataskaita Nr. 2/2015

Pagrindinis šios ataskaitos tikslas – įvertinti, ar Europos jūras galima laikyti sveikomis, švariomis, netrikdomomis ir produktyviomis. Tai trys pagrindiniai ES pagrindinės jūrų politikos priemonės – Jūrų strategijos pagrindų direktyvos – aspektai, susiję su jūrų ekosistemų būkle ir žmonėmis, skatinančiais ekosistemų pokyčius. Šis vertinimas taip pat apima pagrindinių tvarumo problemų, darančių poveikį mūsų jūroms, nustatymą ir tai, kaip ES reaguoja į šias problemas. Galiausiai ataskaitoje teigiama, kad ES nėra pasirengusi įgyvendinti savo užmojų užtikrinti tausų savo jūrų naudojimą; nors ji turi visas galias tai daryti pasitelkdama dabartinę įvairių sričių politiką ir žinias. Šioje ataskaitoje taip pat aptariama, kaip būtų galima užtikrinti ilgalaikį perėjimą prie tvarumo naudojantis turima politika ir žiniomis.
Ataskaitoje plačiai nagrinėjamas tikėtinas klimato kaitos poveikis (pvz., vandenynų chemijai ir fizikai, jūrų biologinei įvairovei, rūšių pasiskirstymui, populiacijos dinamikai, nevietinių rūšių pasiskirstymui, žuvininkystei, eutrofikacijai, taršai, jūrų ir pakrančių žmonių veiklai) Europos jūroms, visų pirma susijęs su: kylanti jūros temperatūra, vandenynų rūgštėjimas ir kitų veiksnių, darančių poveikį jūroms, paūmėjimas. Vertinime teigiama, kad klimato kaita jau daro žalą Europos jūroms, nes šildo ir rūgština jos vandenis. Pavyzdžiui, viena iš akivaizdžių antropogeninės klimato kaitos pasekmių yra jūrų gyvūnų rūšių pasiskirstymo pokyčiai į labiau į šiaurę nutolusius (taigi ir šaltesnius) regionus, t. y. į komercines vertes turinčias rūšis, pavyzdžiui, tas, į kurias žvejojama. Šis klimato sukeltas jūrų rūšių geografijos pokytis taip pat daro poveikį žmonių tarptautiniams santykiams, kaip matyti iš šalių, kurios dalijasi žuvų ištekliais Šiaurės Europos jūrose, konflikto. Ataskaitoje taip pat analizuojama jūrų teikiama reguliavimo paslauga, susijusi su „klimato reguliavimu vykdant anglies dioksido sekvestraciją“.