Sausrų politikos apžvalga ir perspektyvos, planavimas ir valdymas ES valstybėse narėse

Šioje bendroje ataskaitoje remiamas Europos Komisijos tikslas geriau suprasti sausrų poveikį ir riziką įvairiems visuomenės sektoriams, didinti visų vandens srities suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie padidėjusią sausrų riziką dėl klimato kaitos, keistis informacija apie veiksmingas sausrų rizikos mažinimo galimybes ir vesti diskusijas siekiant suderinto požiūrio Europos lygmeniu. Šioje ataskaitoje pateikiama sausrų politikos, planavimo ir valdymo ES valstybėse narėse apžvalga ir planuojamo darbo valstybėse narėse ir ES lygmeniu apžvalga. Ji parengta remiantis atskirų valstybių narių atitinkamų teisės aktų, planavimo ir valdymo vertinimais, įskaitant naujausias turimas upių baseinų valdymo planų (projektų) versijas 2022 m. pavasarį, naudojant bendrą klausimyną, taip pat daugiau kaip 70 pokalbių su valstybių narių administracijomis ir suinteresuotaisiais subjektais ir plataus masto peržiūros procesą. Per pastarąjį dešimtmetį sausrų ir vandens trūkumas tapo akivaizdesnis ir daro didesnį poveikį visoje ES, o dėl visuotinio atšilimo sausrų rizika didelėje Europos dalyje toliau didės. Tai paskatino valstybes nares imtis tolesnių veiksmų siekiant sumažinti vandens poreikį ir (arba) padidinti vandens tiekimą, kad būtų geriau pasirengta, taip pat stiprinti gebėjimus valdyti pagalbą sausros atveju ir atsigavimą ir taip sumažinti sausros poveikį visuomenei, ekonomikai ir ekosistemoms. Šiuo metu dviejų trečdalių (19 iš 27) ES valstybių narių kovos su sausra būdai reglamentuojami teisės aktais. ES valstybės narės taiko labai įvairius metodus, valdymo struktūras ir veiksmus politikos, planavimo ir valdymo lygmenimis, kurie atspindi skirtingą sausrų svarbą, taip pat politikos ir valdymo sprendimus. Dalijimasis gerąja patirtimi ir patirtimi, įgyta valdant sausras praeityje, gali paskatinti kurti geresnes valdymo sistemas.