Strateginė žalioji infrastruktūra ir ekosistemų atkūrimas

Šią ataskaitą „Mokslas politikos labui“ parengė Jungtinis tyrimų centras, Europos aplinkos agentūra, Europos miestų, žemės ir dirvožemio sistemų teminis centras ir Aplinkos generalinis direktoratas. Jis buvo paskelbtas 2019 m. Juo siekiama pateikti metodines gaires, kaip strategiškai projektuoti gerai sujungtą, daugiafunkcę ir tarpvalstybinę žaliąją infrastruktūrą, kad būtų remiamas strateginės politikos formavimas ir sprendimų priėmimas. Pateikiami fiziniai ir ekosisteminiai kartografavimo metodai ir atitinkami geriausios praktikos atvejų tyrimai, taip pat žinių spragos, kliūtys ir problemos, susijusios su duomenų rinkimu ir metodikomis.

Visuose ataskaitoje pateikiamuose atvejų tyrimuose pateikiama informacija apie turimas žaliosios infrastruktūros fizinio kartografavimo priemones ir ekosisteminėmis paslaugomis grindžiamus kartografavimo metodus. Trys iš pateiktų atvejų tyrimų yra tiesiogiai susiję su prisitaikymu prie klimato kaitos:

• Saugomas tinklas, pritaikytas prisitaikyti prie klimato kaitos: poreikis sukurti dinamišką tinklą, atsparų žaliosios infrastruktūros pokyčiams, ir kur teikti pirmenybę išsaugojimo priemonėms. Šiame atvejo tyrime nagrinėjamas „Natura 2000“ teritorijų tinkamumas Ispanijos kadagio (Juniperus thurifera) prisitaikymui prie klimato kaitos, pvz., ar tinklas yra pakankamai sujungtas ir kur reikia gerinti jungtis arba kurti naujas teritorijas.
• Miestų plėtimasis ir vėlesnis žaliosios infrastruktūros praradimas remiantis žemės naudojimo ir klimato kaitos politikos scenarijais ateinančiais dešimtmečiais. Šiame atvejo tyrime vertinami žemės naudojimo ir klimato kaitos politikos scenarijai, atsižvelgiant į jų potencialą apriboti miestų plėtrą. Modeliuojami baziniai scenarijai ir hipotetinės politikos alternatyvos.
• Žalioji klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo infrastruktūra, Donostijos ir San Sebastiano atvejis, Ispanija. Šiame atvejo tyrime Donostijos-San Sebastiano mieste buvo nustatytos prioritetinės sritys, kuriose reikia imtis veiksmų dėl potvynių ir karščio sukelto streso. Kadangi miestas nori įgyvendinti kovos su klimato kaitos poveikiu priemones (pvz., didesnį smarkių audrų, upių potvynių, karščio bangų skaičių), rezultatais turėtų būti remiamasi rengiant miesto prisitaikymo prie klimato kaitos planą.