Ekonominis įsipareigojimas dėl klimato kaitos

Pasaulinėse makroekonominės klimato kaitos žalos prognozėse paprastai atsižvelgiama į vidutinės metinės ir nacionalinės temperatūros poveikį ilguoju laikotarpiu.

Ataskaitoje naudojami naujausi empiriniai duomenys iš daugiau nei 1600 regionų visame pasaulyje per pastaruosius 40 metų, kad būtų galima numatyti subnacionalinę žalą dėl temperatūros ir kritulių, įskaitant kasdienį kintamumą ir kraštutinumus. Remiantis empiriniu požiūriu, kuris užtikrina tvirtą apatinę poveikio ekonomikos augimui išlikimo ribą, iš ataskaitos matyti, kad pasaulio ekonomika yra įsipareigojusi per ateinančius 26 metus pajamas sumažinti 19 proc., nepriklausomai nuo būsimų išmetamųjų teršalų pasirinkimų (palyginti su baziniu scenarijumi be klimato poveikio, tikėtinas 11–29 proc. intervalas, atsižvelgiant į fizinį klimatą ir empirinį netikrumą).

Ši žala jau yra didesnė už klimato kaitos švelninimo išlaidas, kurių reikia, kad per šį artimiausią laikotarpį visuotinis atšilimas neviršytų 2 °C, o vėliau labai skirtųsi priklausomai nuo išmetamųjų teršalų pasirinkimo. Padaryta žala daugiausia atsiranda dėl vidutinės temperatūros pokyčių, tačiau dėl kitų klimato sudedamųjų dalių įverčiai padidėja maždaug 50 proc., o tai lemia didesnį regioninį nevienalytiškumą. Numatomi visų regionų nuostoliai, išskyrus labai aukštus regionus, kuriuose temperatūros svyravimų sumažėjimas yra naudingas. Didžiausi nuostoliai patiriami mažesnėse platumose regionuose, kuriuose bendras istorinis išmetamųjų teršalų kiekis yra mažesnis, o dabartinės pajamos mažesnės.