Transporto sektoriaus prisitaikymas ir atsparumas

Klimato kaita daro įvairialypį poveikį Europos transporto sistemai, o jos poveikis pasaulyje bus skirtingas. Tai reiškia fizinę žalą transporto infrastruktūrai, didesnes priežiūros išlaidas ir daugiau eismo trikdžių bei sutrikimų. Kalbant apie pasaulinę logistiką, klimato kaita vis labiau paveiks maršrutus ir tai, kur bendrovės turi savo transporto mazgus.

Iš šio didelio poveikio įvairovės ToPDAd atrinko keturias analizės temas, pagrįstas išsamia peržiūra ir konsultacijomis su suinteresuotosiomis šalimis. Kiekvienoje temoje vertiname įvairių prisitaikymo prie klimato kaitos galimybių veiksmingumą pagal įvairius klimato kaitos scenarijus. Prisitaikymas transporto sektoriuje apima ne tik investicijas į infrastruktūrą, bet ir informacijos teikimą bei inovacijas. Pastarosios galimybės paprastai yra pigesnės nei infrastruktūros pakeitimai, tačiau yra naudingos kaip tarpiniai arba papildomi prisitaikymo veiksmai.

Pirmoji prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, kurią svarsto ToPDAd, yra informacijos apie keliones, susijusias su oro sąlygomis, teikimas. Remdamiesi didelio kritulių kiekio ir kelionių sutrikimų Ciuriche atvejo tyrimu, rodome, kad kelionės informacija gali iki trečdalio sumažinti ekstremalių įvykių išlaidas, padėdama vartotojams išvengti spūsčių pasirinkus kitus maršrutus arba pakeitus veiklos tvarkaraštį.

Antrajame tyrime modeliuojamas šimtmečio potvynis Londone pagal skirtingus klimato scenarijus ir esant skirtingiems žalos lygiams, siekiant palyginti dvi galimas prisitaikymo strategijas: įsteigti fondą, iš kurio būtų finansuojamas žalos atlyginimas, palyginti su investicijomis į apsaugos nuo potvynių sistemas, pvz., užtvaras nuo potvynių. Mes manome, kad fondas pagreitins žalos atitaisymą, kai žala bus ribota. Tačiau didelės žalos atveju apsaugos nuo potvynių sistema yra ekonomiškai efektyvesnė.

Trečiajame tyrime analizuojamas optimalus investavimo į transporto infrastruktūros atsparumą laikas. Rezultatai rodo, kad ypač ilgaamžė infrastruktūra, pvz., tiltai ir geležinkelio linijos, jau dabar turi būti atspari klimato kaitos poveikiui.

Ketvirtajame tyrime analizuojama, ar jūros ledo dangos atsitraukimas Arktyje galėtų paversti šiaurės rytų koridorių arba vadinamąjį Šiaurės jūros maršrutą (NSR) konkurencingu konteinerių gabenimo maršrutu iš Europos į Aziją. Darome išvadą, kad iki 2050 m. NSR gali užimti nedidelę dalį konteinerinės laivybos vidutinio dydžio konteineriniais laivais kartu su Sueco maršrutu. Tačiau su šiuo keliu susiję svarbūs aplinkosaugos klausimai.