Atsparumo klimato kaitai didinimas žuvininkystės valdyme

Vis labiau akivaizdu, kad klimato kaita daro didelį poveikį jūrų ekosistemoms ir nuo jų priklausančiai žvejybai. Vis dėlto klimato mokslo pavertimas valdymo veiksmais ir politika yra nuolatinis uždavinys. Klimato kaitos poveikiui atsparaus valdymo įgyvendinimą visų pirma apsunkino keturi aspektai: i) regioninės valdymo priemonės gali būti netinkamos toms pačioms sistemoms valdyti klimato kaitos sąlygomis, ii) individuali valdymo politika ir klimato mokslinių tyrimų tyrimai dažnai netiesiogiai orientuoti į retai suderintas erdvės ir laiko skales, iii) valdymo metodai retai integruojami erdvės ir laiko skalėse ir todėl yra netinkamai pritaikyti prie vienakrypčių pokyčių ir ekstremalių reiškinių ir iv) klimato kaitos socialinių ir ekonominių padarinių modeliavimo iššūkiai trukdo prognozuoti bendras visuomenės išlaidas, užmaskuoti prisitaikymo ribas ir galiausiai daro poveikį klimato rizikai ir valdymo kompromisų vertinimams. Sprendžiant su aplinkos pokyčiais susijusius klausimus pirmenybė teikiama prisitaikantiems ir dinamiškiems valdymo metodams, o sprendžiant kintančių socialinių, ekonominių ir politinių sąlygų klausimus pirmenybė teikiama fiksuotoms ilgalaikėms priemonėms; atsižvelgiant į abu šiuos aspektus, reikia derinti dinamiškai pritaikomus metodus. Parengta sistema, kuria siekiama integruoti klimato kaitos poveikiui atsparias priemones į vieningą klimato kaitos poveikiui atsparų valdymo metodą, naudojant įdėtuosius dinamiškai pritaikomus fiksuotus valdymo portfelius, kuriais didinamas valdymo veiksmingumas ir efektyvumas. Šis požiūris gali padėti sumažinti būsimus konfliktus tarp jūrų išteklių gavybos ir išsaugojimo tikslų, aiškiau apibūdinant valdymo kompromisus ir nustatant socialinius bei ekologinius lūžio taškus.