Miestų žalinimo nauda vandeniui, energetikai ir klimatui visoje Europoje pagal skirtingus klimato scenarijus

Miestų žalinimas yra veiksminga galimybė švelninti klimato kaitą miestų teritorijose. Šiame dokumente pateikiamas ES masto vertinimas, kuriuo siekiama kiekybiškai įvertinti miestų žalinimo naudą, susijusią su žaliojo vandens prieinamumu, vėsinimo išlaidų mažinimu ir CO₂ sekvestracija iš atmosferos pagal įvairius klimato scenarijus. Rezultatai rodo, kad žalinant 35 proc. ES miesto teritorijos būtų išvengta iki 55,8 mln. tonų CO2 ekvivalento per metus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir iki 92 TWh per metus sumažėtų energijos poreikis vėsinamiems pastatams vasarą, o tai atitiktų daugiau kaip 364 mlrd. EUR grynąją dabartinę vertę. Be to, maždaug 10 km3 lietaus vandens per metus būtų paversta „žaliuoju“ vandeniu, t. y. maždaug 17,5 proc. „mėlynojo“ vandens, kuris šiuo metu nuteka į miestus, o tai padėtų sumažinti priimančiųjų vandenų taršą ir miestų potvynius. Žalinant miestų paviršius vasaros temperatūra sumažėtų 2,5–6 °C, o šilumos salos miestuose poveikio švelninimo grynoji dabartinė vertė per 40 metų laikotarpį sudarytų 221 mlrd. EUR. Pinigine išraiška išreikšta nauda padengia mažiau nei pusę apskaičiuotų žalinimo išlaidų, o jos grynoji dabartinė vertė per tą patį laikotarpį yra 1323 mlrd. EUR. Atėmus pinigine išraiška išreikštą naudą, apskaičiuota, kad 35 proc. miesto paviršių žalinimo sąnaudos Europoje sudaro apie 60 EUR per metus vienam gyventojui. Papildoma miestų žalinimo nauda biologinei įvairovei, vandens kokybei, sveikatai, gerovei ir kitiems aspektams šiame tyrime nėra monetizuota, tačiau galėtų būti verta šių papildomų išlaidų. Jei taip, miestų žalinimas yra daugiafunkcinis ir ekonomiškai efektyvus sprendimas be jokių apgailestavimų.