Naujienų archyvas

Kadangi miškų gaisrai tampa vis didesni, dažnesni ir žalingesni, Europos Komisija pristato naują integruotą požiūrį į miškų gaisrų rizikos valdymą, kuris apima prevenciją, pasirengimą, reagavimą ir atkūrimą. Šis holistinis požiūris padidins Europos atsparumą didėjančiai miškų gaisrų grėsmei ir užtikrins didesnę europiečių ir aplinkos, taip pat jos infrastruktūros ir kultūros paveldo apsaugą.

Vykdant ES finansuojamą projektą REGILIENCE+ paskelbti poreikių vertinimo, atlikto su 147 suinteresuotaisiais subjektais iš 27 šalių dėl prisitaikymo prie klimato kaitos projektų įgyvendinimo, rezultatai. Šios išvados yra aiškus konkrečių iššūkių ir reikalavimų, su kuriais susiduria vietos ir regionų valdžios institucijos, planas, suteikiantis vertingų įžvalgų apie tai, kaip ES misijų projektai gali geriau pritaikyti savo sprendimus regionų atsparumui klimato kaitai remti.

Naujausioje Pasaulinės meteorologijos organizacijos klimato būklės ataskaitoje nustatyta, kad Žemės klimatas yra labiau nesubalansuotas nei bet kada anksčiau stebėtoje istorijoje, nes šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija skatina nuolatinį atmosferos ir vandenynų atšilimą ir ledo tirpimą. Šie didelio masto pokyčiai įvyko per kelis dešimtmečius, tačiau turės žalingų padarinių šimtams ir galbūt tūkstančiams metų.

Europos Komisija priėmė naujas gaires, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms pritaikyti saugomų gamtos teritorijų tinklą „Natura 2000“ prie didėjančio klimato kaitos poveikio. Joje pateikiamos rekomendacijos dėl praktinių prisitaikymo priemonių ir prisitaikymo prie klimato kaitos sistemos tinklo „Natura 2000“ valdytojams, nacionalinėms valdžios institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams, atsakingiems už vertingiausių Europos buveinių ir rūšių apsaugą.

Nauja Hagos strateginių studijų centro ataskaita rodo, kad klimato pavojai, tokie kaip karštis, sausra ir miškų gaisrai, daro neproporcingai didelį poveikį Pietų ir Pietryčių Europai, o potvyniai daro vis didesnį poveikį Vidurio ir Šiaurės regionams. Dėl šio nevienodo spaudimo didėja socialiniai ir ekonominiai skirtumai, visų pirma žemės ūkio, infrastruktūros, sveikatos ir platesnės ekonomikos srityse. Tačiau prisitaikymas prie klimato kaitos riziką gali paversti atsparumu.

Latvijoje pradėta taikyti nauja ankstyvojo perspėjimo sistema, kuria siekiama mažinti didėjančią potvynių riziką, kylančią dėl sniego tirpsmo ir gausių kritulių. Sistema, pagrįsta ankstesne jutikliais pagrįsta prietaika, veikiančia Jelgavos mieste, perduos įspėjimus gyventojams ir valdžios institucijoms Žiemgalos regione, plokščioje teritorijoje su tankiu upių tinklu. Projektas buvo finansuojamas iš programos "Horizontas 2020" IMPETUS projekto ir buvo pasiektas bendradarbiaujant Jelgavos skaitmeniniam centrui, Žiemgalos planavimo regionui, Latvijos aplinkos geologijos ir meteorologijos centrui ir Baltijos aplinkos forumui.

Naujausias "Climate-ADAPT" paieškos asistento atnaujinimas suteikia keletą patobulinimų, skirtų pagerinti našumą, patikimumą ir naudotojų patirtį. Pagrindinės naujos funkcijos apima "DeepResearch" galimybes, leidžiančias visapusiškiau reaguoti, daugiapakopį pagrindimą ir "Fact Check" dirbtinį intelektą, kuris užtikrina didesnį stabilumą ir patikimumą.

Norvegijos aplinkos agentūra kartu su Vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktoratu užsakė išsamią literatūrą apie klimato kaitos ir socialinės nelygybės sąsajas. Ataskaitoje, kuria bus remiamasi būsimame Norvegijos nacionaliniame pažeidžiamumo dėl klimato kaitos vertinime, nurodoma, kad dėl su klimatu susijusių įvykių esama nelygybė paprastai didėja. Ataskaita parašyta norvegų kalba, tačiau joje pateikiama santrauka anglų kalba ir pagrindinės išvados.

Šioje ataskaitoje apibendrinami projekto „Savivaldybių apklausa. Kaip savivaldybės prisitaiko prie klimato kaitos ir kaip jos diegia daugiafunkcius ir transformacinius prisitaikymo sprendimus?“ rezultatai, pateikiamos gairės, kaip stiprinti savivaldybių prisitaikymą prie klimato kaitos Vokietijoje, ir nustatomi būsimi mokslinių tyrimų poreikiai. Ataskaita yra vokiečių kalba, tačiau yra išsami santrauka anglų kalba.

EEE valdančioji taryba oficialiai patvirtino Moldovos Respubliką kaip EEE ir Eionet bendradarbiaujančią šalį. Tai atspindi glaudesnį EEE ir Moldovos Respublikos bendradarbiavimą aplinkos apsaugos, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos, srityje. „Climate-ADAPT“ palaipsniui įtrauks šalį į „Climate-ADAPT“ išteklius ir paslaugas.

ES finansuojamame projekte LAND4CLIMATE paskelbti du nauji politikos informaciniai pranešimai, kuriuose pabrėžiama, kad plečiant gamtos procesais pagrįstus sprendimus privačioje žemėje reikia didinti ilgalaikį pasitikėjimą žemės savininkais, supaprastinti administracines ir teisines procedūras, teikti aiškias ekonomines paskatas ir stiprinti vietos techninius pajėgumus, kad būtų pereita nuo fragmentiškų veiksmų prie sistemingesnio ir veiksmingesnio įgyvendinimo.

Naujas Europos aplinkos agentūros (EAA) informacinis pranešimas rodo, kad tikslinėmis investicijomis, tvirtesniu valdymu ir geresne su klimatu susijusios rizikos stebėsena bei prisitaikymu prie jos Europa gali pereiti nuo reaktyvaus krizių valdymo prie proaktyvaus atsparumo – stabilizuoti ūkių pajamas ir išsaugoti ilgalaikį žemės ūkio našumą.

Europos aplinkos agentūra kuria naują priemonę „Navigator“, kuria bus prisidedama prie Europos Komisijos parengtos integruotos Europos atsparumo klimato kaitai ir rizikos valdymo sistemos. Platformoje „Climate-ADAPT“ veikiantis navigatorius padės naudotojams visoje ES lengviau rasti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir jomis naudotis. Prašome atlikti trumpą apklausą iki 2026 m. kovo 30 d., kad padėtumėte mums sukurti jūsų poreikius atitinkantį navigatorių.

„Climate-ADAPT“ atvejų tyrimo katalogas buvo papildytas nacionaliniu visos valdžios sektoriaus miškų gaisrų valdymo atvejų tyrimu iš Portugalijos. Joje parodyta, kaip sukurta Portugalijos integruota kaimo gaisrų valdymo sistema, kuria siekiama apsaugoti žmones ir turtą, kartu remiant kaimo plėtrą. Jis papildo kitą Švedijos nacionalinį pavyzdį, kuriame svarstomas miškų gaisrų valdymas ir (arba) prevencija klimato kaitos sąlygomis Šiaurės Europoje.

Lenkijos Respublikos Klimato ir aplinkos ministerija, parengusi atvejo tyrimą dėl inžinerinių intervencijų, kuriomis siekiama užtikrinti tolesnį kelių transporto eksploatavimą vietovėse, nukentėjusiose nuo vis intensyvesnių liūčių dėl klimato kaitos, padėjo užpildyti spragą, susijusią su įkvepiančiais praktinių prisitaikymo veiksmų transporto sektoriuje pavyzdžiais „Climate-ADAPT“ atvejo tyrimo kataloge.

Analizuojant devynias audras, kurios 2026 m. pradžioje smogė vakarinei Viduržemio jūros regiono daliai, tarptautinė tyrėjų komanda nustatė, kad tankiai apgyvendinti miestų centrai, ypač ten, kur turizmo skatinamas vystymasis išsiplėtė į salpas, taip pat žemumose esantys, nykstantys pakrančių miestai, patiria daug didesnį smarkių liūčių poveikį. Išankstinio įspėjimo ir ryžtingo atsako derinys padėjo sumažinti poveikį bendruomenėms, kurioms gresia pavojus.

Setubalis, Merų paktą pasirašęs nuo 2014 m., investavo į struktūrinę potvynių prevenciją. Dviguba vandens sulaikymo baseinų sistema, integruota į miesto parką, dabar išlaikė pirmąjį tikrąjį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis esant ekstremalioms kritulių sąlygoms, įrodydama savo veiksmingumą siekiant gerokai sumažinti nelaimių riziką.

Naujoje Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais ataskaitoje „Atsparumo klimato kaitai didinimas. Rekomendacijos dėl veiksmingos ES prisitaikymo prie klimato kaitos politikos sistemos“ išdėstyta, kaip ES gali sustiprinti savo požiūrį į prisitaikymą prie klimato kaitos didėjančios ir vis sistemingesnės su klimatu susijusios rizikos sąlygomis.

Atskaitos atšilimo trajektorija prisitaikant prie klimato kaitos (TRACC) dabar įtvirtinta Prancūzijos aplinkos kodekse. 2026 m. sausio 23 d. priimtame dekrete apibrėžiami trajektorijos tikslai ir jos atnaujinimo sąlygos. Jis papildomas įsakymu, kuriame nurodomi trajektorijos atšilimo lygiai ir atitinkamų regioninių klimato prognozių pateikimo nacionalinei meteorologijos agentūrai Météo-France tvarka.

Remiantis Europos masto tyrimo rezultatais, europiečiai yra labai susirūpinę dėl itin didelio karščio ir kitokio klimato kaitos poveikio, pavyzdžiui, miškų gaisrų. Jis nustatė, kad daugelis piliečių taip pat buvo nepakankamai pasirengę spręsti vis dažnesnes ir stipresnes karščio bangas, potvynius ar vandens trūkumą savo namuose. Siekiant užtikrinti Europos visuomenės gerovę ir klestėjimą sparčiai kintant klimatui, reikia plačiai įgyvendinti klimato poveikio prevencijos ir pasirengimo jam priemones, užtikrinti namų ūkių lygmens atsparumo priemonių įperkamumą ir teisingą valdžios institucijų vadovaujamų prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų paskirstymą.

Keturiuose naujuose politikos informaciniuose pranešimuose iš ES bendrai finansuojamo projekto „Ready4Heat“ miestams pateikiamos praktinės gairės. Informaciniuose pranešimuose vietos pilotai iš Austrijos, Slovėnijos, Vengrijos ir Vokietijos pateikiami kaip aiškios rekomendacijos kitoms savivaldybėms.

Įgyvendinant Europos Komisijos finansuojamą ir Slovakijos aplinkos ministerijos koordinuojamą techninės paramos priemonės projektą padarytos pagrindinės išvados, kuriomis remiamas Slovakijos nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos atnaujinimas, taip pat susijusi komunikacijos ir gebėjimų stiprinimo veikla. Visi rezultatai pateikiami anglų kalba Slovakijos prisitaikymo prie klimato kaitos interneto platformoje.

Švedijos miškininkystės agentūra (Skovstyrelsen) paskelbė antrąjį 2026–2023 m. prisitaikymo prie klimato kaitos planą0. Į šį penkerių metų planą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti priežiūrą ir krizių valdymą, užtikrinti, kad teritorijai pritaikyti miškai būtų mažiau jautrūs audroms ir labai skirtingi, ir ilgainiui išvengti didėjančios žalos aplinkai ir kitoms visuomenės vertybėms. Ataskaita parengta švedų kalba su santrauka anglų kalba.

2024 m. paskelbtas pirmasis Europos klimato rizikos vertinimas (EUCRA) yra svarbi integruotos Europos atsparumo klimato kaitai ir rizikos valdymo sistemos įrodymų bazės dalis. EAA jau pradėjo rengti antrąjį leidimą (EUCRA-2), kuris turi būti paskelbtas 2028 m. EUCRA-2 sustiprins kiekybinę rizikos analizę, išplės politikos aprėptį, pagilins prisitaikymo prie klimato kaitos įžvalgas ir padidins suinteresuotųjų subjektų, be kita ko, iš Eionet, dalyvavimą. Neseniai sudaryta sutartis su konsorciumu dėl EUCRA-2 įgyvendinimo paramos.

Naujame tyrime, kurį užsakė Klimato politikos generalinis direktoratas (CLIMA GD) ir kuris finansuojamas pagal programą „Europos horizontas“, daroma išvada, kad ES, jos valstybės narės ir privatusis sektorius iki 2050 m. turi investuoti apie 70 mlrd. EUR per metus į prisitaikymą prie klimato kaitos, kad sumažintų didėjančių klimato pavojų poveikį ir padidintų atsparumą.