Naujienų archyvas

Šioje ataskaitoje apibendrinami projekto „Savivaldybių apklausa. Kaip savivaldybės prisitaiko prie klimato kaitos ir kaip jos diegia daugiafunkcius ir transformacinius prisitaikymo sprendimus?“ rezultatai, pateikiamos gairės, kaip stiprinti savivaldybių prisitaikymą prie klimato kaitos Vokietijoje, ir nustatomi būsimi mokslinių tyrimų poreikiai. Ataskaita yra vokiečių kalba, tačiau yra išsami santrauka anglų kalba.

EEE valdančioji taryba oficialiai patvirtino Moldovos Respubliką kaip EEE ir Eionet bendradarbiaujančią šalį. Tai atspindi glaudesnį EEE ir Moldovos Respublikos bendradarbiavimą aplinkos apsaugos, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos, srityje. „Climate-ADAPT“ palaipsniui įtrauks šalį į „Climate-ADAPT“ išteklius ir paslaugas.

ES finansuojamame projekte LAND4CLIMATE paskelbti du nauji politikos informaciniai pranešimai, kuriuose pabrėžiama, kad plečiant gamtos procesais pagrįstus sprendimus privačioje žemėje reikia didinti ilgalaikį pasitikėjimą žemės savininkais, supaprastinti administracines ir teisines procedūras, teikti aiškias ekonomines paskatas ir stiprinti vietos techninius pajėgumus, kad būtų pereita nuo fragmentiškų veiksmų prie sistemingesnio ir veiksmingesnio įgyvendinimo.

Naujas Europos aplinkos agentūros (EAA) informacinis pranešimas rodo, kad tikslinėmis investicijomis, tvirtesniu valdymu ir geresne su klimatu susijusios rizikos stebėsena bei prisitaikymu prie jos Europa gali pereiti nuo reaktyvaus krizių valdymo prie proaktyvaus atsparumo – stabilizuoti ūkių pajamas ir išsaugoti ilgalaikį žemės ūkio našumą.

Europos aplinkos agentūra kuria naują priemonę „Navigator“, kuria bus prisidedama prie Europos Komisijos parengtos integruotos Europos atsparumo klimato kaitai ir rizikos valdymo sistemos. Platformoje „Climate-ADAPT“ veikiantis navigatorius padės naudotojams visoje ES lengviau rasti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones ir jomis naudotis. Prašome atlikti trumpą apklausą iki 2026 m. kovo 30 d., kad padėtumėte mums sukurti jūsų poreikius atitinkantį navigatorių.

„Climate-ADAPT“ atvejų tyrimo katalogas buvo papildytas nacionaliniu visos valdžios sektoriaus miškų gaisrų valdymo atvejų tyrimu iš Portugalijos. Joje parodyta, kaip sukurta Portugalijos integruota kaimo gaisrų valdymo sistema, kuria siekiama apsaugoti žmones ir turtą, kartu remiant kaimo plėtrą. Jis papildo kitą Švedijos nacionalinį pavyzdį, kuriame svarstomas miškų gaisrų valdymas ir (arba) prevencija klimato kaitos sąlygomis Šiaurės Europoje.

Lenkijos Respublikos Klimato ir aplinkos ministerija, parengusi atvejo tyrimą dėl inžinerinių intervencijų, kuriomis siekiama užtikrinti tolesnį kelių transporto eksploatavimą vietovėse, nukentėjusiose nuo vis intensyvesnių liūčių dėl klimato kaitos, padėjo užpildyti spragą, susijusią su įkvepiančiais praktinių prisitaikymo veiksmų transporto sektoriuje pavyzdžiais „Climate-ADAPT“ atvejo tyrimo kataloge.

Analizuojant devynias audras, kurios 2026 m. pradžioje smogė vakarinei Viduržemio jūros regiono daliai, tarptautinė tyrėjų komanda nustatė, kad tankiai apgyvendinti miestų centrai, ypač ten, kur turizmo skatinamas vystymasis išsiplėtė į salpas, taip pat žemumose esantys, nykstantys pakrančių miestai, patiria daug didesnį smarkių liūčių poveikį. Išankstinio įspėjimo ir ryžtingo atsako derinys padėjo sumažinti poveikį bendruomenėms, kurioms gresia pavojus.

Setubalis, Merų paktą pasirašęs nuo 2014 m., investavo į struktūrinę potvynių prevenciją. Dviguba vandens sulaikymo baseinų sistema, integruota į miesto parką, dabar išlaikė pirmąjį tikrąjį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis esant ekstremalioms kritulių sąlygoms, įrodydama savo veiksmingumą siekiant gerokai sumažinti nelaimių riziką.

Naujoje Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais ataskaitoje „Atsparumo klimato kaitai didinimas. Rekomendacijos dėl veiksmingos ES prisitaikymo prie klimato kaitos politikos sistemos“ išdėstyta, kaip ES gali sustiprinti savo požiūrį į prisitaikymą prie klimato kaitos didėjančios ir vis sistemingesnės su klimatu susijusios rizikos sąlygomis.

Atskaitos atšilimo trajektorija prisitaikant prie klimato kaitos (TRACC) dabar įtvirtinta Prancūzijos aplinkos kodekse. 2026 m. sausio 23 d. priimtame dekrete apibrėžiami trajektorijos tikslai ir jos atnaujinimo sąlygos. Jis papildomas įsakymu, kuriame nurodomi trajektorijos atšilimo lygiai ir atitinkamų regioninių klimato prognozių pateikimo nacionalinei meteorologijos agentūrai Météo-France tvarka.

Remiantis Europos masto tyrimo rezultatais, europiečiai yra labai susirūpinę dėl itin didelio karščio ir kitokio klimato kaitos poveikio, pavyzdžiui, miškų gaisrų. Jis nustatė, kad daugelis piliečių taip pat buvo nepakankamai pasirengę spręsti vis dažnesnes ir stipresnes karščio bangas, potvynius ar vandens trūkumą savo namuose. Siekiant užtikrinti Europos visuomenės gerovę ir klestėjimą sparčiai kintant klimatui, reikia plačiai įgyvendinti klimato poveikio prevencijos ir pasirengimo jam priemones, užtikrinti namų ūkių lygmens atsparumo priemonių įperkamumą ir teisingą valdžios institucijų vadovaujamų prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų paskirstymą.

Keturiuose naujuose politikos informaciniuose pranešimuose iš ES bendrai finansuojamo projekto „Ready4Heat“ miestams pateikiamos praktinės gairės. Informaciniuose pranešimuose vietos pilotai iš Austrijos, Slovėnijos, Vengrijos ir Vokietijos pateikiami kaip aiškios rekomendacijos kitoms savivaldybėms.

Įgyvendinant Europos Komisijos finansuojamą ir Slovakijos aplinkos ministerijos koordinuojamą techninės paramos priemonės projektą padarytos pagrindinės išvados, kuriomis remiamas Slovakijos nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos atnaujinimas, taip pat susijusi komunikacijos ir gebėjimų stiprinimo veikla. Visi rezultatai pateikiami anglų kalba Slovakijos prisitaikymo prie klimato kaitos interneto platformoje.

Švedijos miškininkystės agentūra (Skovstyrelsen) paskelbė antrąjį 2026–2023 m. prisitaikymo prie klimato kaitos planą0. Į šį penkerių metų planą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti priežiūrą ir krizių valdymą, užtikrinti, kad teritorijai pritaikyti miškai būtų mažiau jautrūs audroms ir labai skirtingi, ir ilgainiui išvengti didėjančios žalos aplinkai ir kitoms visuomenės vertybėms. Ataskaita parengta švedų kalba su santrauka anglų kalba.

2024 m. paskelbtas pirmasis Europos klimato rizikos vertinimas (EUCRA) yra svarbi integruotos Europos atsparumo klimato kaitai ir rizikos valdymo sistemos įrodymų bazės dalis. EAA jau pradėjo rengti antrąjį leidimą (EUCRA-2), kuris turi būti paskelbtas 2028 m. EUCRA-2 sustiprins kiekybinę rizikos analizę, išplės politikos aprėptį, pagilins prisitaikymo prie klimato kaitos įžvalgas ir padidins suinteresuotųjų subjektų, be kita ko, iš Eionet, dalyvavimą. Neseniai sudaryta sutartis su konsorciumu dėl EUCRA-2 įgyvendinimo paramos.

Naujame tyrime, kurį užsakė Klimato politikos generalinis direktoratas (CLIMA GD) ir kuris finansuojamas pagal programą „Europos horizontas“, daroma išvada, kad ES, jos valstybės narės ir privatusis sektorius iki 2050 m. turi investuoti apie 70 mlrd. EUR per metus į prisitaikymą prie klimato kaitos, kad sumažintų didėjančių klimato pavojų poveikį ir padidintų atsparumą.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos misija sukūrė naują misijos portalą, kuriame pateikiama daug informacijos ir praktinių priemonių regionams, vietos valdžios institucijoms ir bendruomenėms, kad jie suprastų su klimatu susijusią riziką, parengtų prisitaikymo strategijas ir įgyvendintų novatoriškus sprendimus.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir toliau kaupiasi atmosferoje, nes didėja išmetamųjų teršalų kiekis, o natūralūs anglies dioksido absorbentai, pavyzdžiui, miškai, sunkiai sugeria CO2. Dėl stiprių ir šiltesnių oro sąlygų ir ilgalaikio vandenynų atšilimo, kurį sukėlė klimato kaita, jūros paviršiaus temperatūra pasiekė precedento neturintį lygį. Remiantis naujosios ES ataskaitos „Copernicus Global Climate Highlights“ duomenimis, 2025 m. pasaulio ir Europos temperatūra buvo trečia pagal dydį istorijoje.

Šiame informaciniame pranešime apžvelgiama ilgalaikė investicijų į atsparumą klimato kaitai nauda. Joje pristatomos atsparumo didinimo išlaidos kai kuriuose labiausiai klimatui pažeidžiamuose Europos sektoriuose ir aprašoma nauda ES ekonomikai ir visuomenei. Šis informacinis pranešimas yra vienas iš šiuo metu rengiamų EAA produktų, kuriuose nagrinėjamos prisitaikymo prie klimato kaitos sąnaudos ir nauda.

Europos Komisija paskelbė naujausią ES žemės ūkio perspektyvų ataskaitą, kurioje pateikiamos ES žemės ūkio rinkų prognozės iki 2035 m. Ataskaitoje vaizduojamas nuolatinis našumo augimas prisitaikant prie klimato kaitos ir pripažįstant numatomus išteklių prieinamumo ir įperkamumo pokyčius.

ES finansuojamu projektu „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ (angl. Adaptation AGORA) remiami bendri Prisitaikymo prie klimato kaitos misijos tikslai. Politikos baltojoje knygoje pateikiamos veiksmų gairės, kaip didinti piliečių dalyvavimą didinant atsparumą klimato kaitai, konsoliduojant įžvalgas ir įgyvendinamas rekomendacijas, parengtas remiantis plačiu projekto darbu. Joje pateikiama šešiolika rekomendacijų, suskirstytų į keturis pagrindinius ramsčius: institucionalizuoti dalyvavimą; stiprinti vietos pajėgumus; galių piliečiams ir suinteresuotiesiems subjektams suteikimas ir dalijimasis žiniomis bei geriausios praktikos pavyzdžiais ir jų taikymas.

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) pateikė pasiūlymą dėl informuotumo apie gaivalinių nelaimių riziką ir jos prevencijos priemonės. Jos paskirtis – padėti nekilnojamojo turto savininkams sumažinti savo pastatų pažeidžiamumą dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių, apriboti galimus nuostolius ir galiausiai prisidėti prie ilgalaikio Europos atsparumo klimato kaitai.

Europos Komisija paskelbė tarpinį programos „ES – sveikatos labui“ – didžiausios ir plačiausio užmojo kada nors vykdytos ES sveikatos srities finansavimo programos – vertinimą. Programa „ES – sveikatos labui“, kuriai 2021–2027 m. laikotarpiu skirtas 4,6 mlrd. EUR biudžetas, svariai prisidėjo prie ES atsigavimo po COVID-19, nes padėjo valstybėms narėms kurti atsparesnes ir prieinamesnes sveikatos priežiūros sistemas ir stiprinti pasirengimą krizėms bei reagavimą į jas.

Išsamioje prisitaikymo prie klimato kaitos pastangų analizėje šioje ES ataskaitoje atskleidžiama didelė pažanga ir iššūkiai sprendžiant klimato kaitos keliamas grėsmes ir pažeidžiamumą visame pasaulyje, kuriuos pasiekė Pasaulinį merų paktą dėl klimato ir energetikos pasirašiusios savivaldybės. Ekstremalus karštis, sausros ir potvyniai buvo įvardyti kaip vyraujantys klimato pavojai. Visų pirma, tik 67 % didelės rizikos pavojų taikomi atitinkami prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai. Vis dar esama didelio atotrūkio tarp nustatytos rizikos ir veiksmų įgyvendinimo, visų pirma pažeidžiamuose sektoriuose ir gyventojų grupėse. Politikos formuotojai raginami panaikinti šį atotrūkį, kad būtų padidintas atsparumas klimato poveikiui.