Naujienų archyvas

Prognozės, gautos modeliuojant klimato riziką įvairiais visuotinio atšilimo lygiais, dabar yra integruotos į Jungtinio tyrimų centro valdomą nelaimių rizikos ir nuostolių rizikos duomenų centrą ir pateikiamos bendroje „Europos regionų klimato teritorinės rizikos vertinimo“ (Peseta V) suvestinėje. Regioninės valdžios institucijos, pasirengimo nelaimėms ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityje dirbantys ekspertai ir plačioji visuomenė dabar gali susipažinti su suderintais atskirų regionų duomenimis apie klimato riziką ir jos poveikį įvairiems atšilimo scenarijams.

Remiantis nauja Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ataskaita, nustačius, kad visuotinis atšilimas viršys 1,5 °C, prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimas toli gražu neatitinka poreikių, įgyvendinimą varžo institucinės kliūtys, o nuostoliai ir žala didėja.

„Climate-ADAPT“ atvejų tyrimo katalogu siekiama sistemingai aprėpti visus Europos regionus pateikiant praktinių pavyzdžių. Šiuo nauju atvejo tyrimu dėl išankstinio įspėjimo apie regioninį potvynių rizikos valdymą "Climate-ADAPT" komanda siekia pradėti mažinti atotrūkį Baltijos jūros regione.

Ekstremalus karštis, sausros, miškų gaisrai ir audros šiais metais sutrikdė transporto, energijos ir vandens tiekimą visoje Europoje, o tai patvirtina riziką, nustatytą prieš dvejus metus atlikus Europos klimato rizikos vertinimą (EUCRA). Remiantis šiais metais įgyta patirtimi, Europos aplinkos agentūros (EAA) paskelbtame informaciniame pranešime nagrinėjama, kaip užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą klimato kaitai.

Europos Komisija paskelbė ES atsparumo klimato kaitai strategiją, kuria siekiama stiprinti Europos gebėjimą numatyti su klimatu susijusią riziką, jai pasirengti ir ją valdyti. Juo nustatomas Europos atsparumo klimato kaitai teisės aktas, paremtas praktinėmis priemonėmis (Europos klimato stebėjimo priemone, atsparumo klimato kaitai priemonių žvalgykle ir misijų sprendimų naršykle), siekiant iš esmės pereiti nuo reagavimo į nelaimes prie kovos su klimato kaitos poveikiu ir išvengti žalos.

Dabar nebėra galimybės užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir nebūtų viršytas arba būtų viršytas ribotai – tai pagrindinis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslas. Tačiau šis viršijimas nebūtinai turi būti nuolatinis. UNEP 2026 m. ataskaitoje dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje „Grįžimo taškas“ nustatyta, kad pasaulio temperatūrai pakilus daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, reikia skubiai ir griežtai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad būtų kuo labiau sumažintas viršijimo mastas bei trukmė ir iki šimtmečio pabaigos temperatūra vėl pasiektų 1,5 °C.

PROTECCT mokslinių tyrimų projektas (Apsauga nuo su klimatu susijusios socialinės rizikos Europoje: Lyginamoji perspektyva), kurią finansuoja Prancūzijos nacionalinė mokslinių tyrimų agentūra (ANR) ir kuriai visų pirma vadovauja „Sciences Po“, kviečia atsakyti į apklausą apie Europoje įdiegtus mechanizmus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas transporto infrastruktūrai ir paslaugoms įveikti su klimatu susijusią riziką ir prie jos prisitaikyti. Klausimyne sąvoka „transportas“ reiškia tiek transporto infrastruktūrą (keliai, geležinkeliai, uostai, miesto transporto sistemos ir kt.), tiek transporto paslaugų organizavimą, eksploatavimą ir valdymą. Galutinis pateikimo terminas – 2026 m. lapkričio 11 d. Analizėje taip pat bus atsižvelgta į dalinius atsakymus į apklausos klausimus.

Paskelbus kvietimą teikti paraiškas pagal Europos miestų priemonę, finansuojamą pagal ES programą LIFE, iki 62 miestų gali teikti paraiškas dėl vienkartinių 60 000 EUR dotacijų, kad parengtų investavimo koncepcijas, susijusias su energijos vartojimo efektyvumo veiksmais, šildymo ir vėsinimo veiksmais, švarios energijos veiksmais arba jų deriniu. Kvietimas teikti pasiūlymus bus paskelbtas spalio 26 d. ir galios iki 2026 m. gruodžio 21 d. (17.00 val. Briuselio laiku).

Pagal keturias LIFE paprogrames, įskaitant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos paprogramę, reaguojant į 2026 m. kvietimą buvo pateikta 1430 paraiškų. Tai 30 proc. daugiau nei 2025 m. Prašoma 4,3 mlrd. EUR ES finansavimo, t. y. 38 proc. daugiau paraiškų. Programa LIFE yra ES aplinkos ir klimato politikos finansavimo priemonė.

Miestų pagalbos tarnyba yra naujas ES paramos šaltinis, padedantis miestams pasinaudoti turimomis galimybėmis ir rasti reikiamų žinių, finansavimo ir ryšių. Prisitaikymas prie klimato kaitos yra teminės srities „Žalioji“ potemė.

Europos aplinkos agentūra (EAA) ieško ekspertų, kurie prisijungtų prie teminių ekspertų grupių (TEG), padedančių rengti antrąjį Europos klimato rizikos vertinimą (EUCRA-2).

Nuo spalio 1 d. iki spalio 31 d. skelbiamas kvietimas naujiems Europos klimato pakto ambasadoriams. Europos klimato pakto ambasadoriai imasi iniciatyvos – jie įkvepia, remia ir skleidžia prasmingus klimato politikos veiksmus, be kita ko, prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, savo bendruomenėse ir tinkluose.

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) išnagrinėjo ir paskelbė ataskaitą, kaip klimato kaita galėtų paveikti gyvybės ir sveikatos draudikus bei profesinių pensijų teikėjus. Ji nustatė, kad didžiausia su klimatu susijusi atsakomybės rizika sektoriuose yra ekstremalioji šiluma. Dėl kompensavimo veiksnių, plačiai paplitusios viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros aprėpties ir portfelio įvairinimo dabartinis finansinis poveikis tebėra ribotas. Tačiau tikimasi, kad ateinančiais dešimtmečiais rizika didės.

Nauja ES bendrai finansuojama Europos partnerystė atspariam kultūros paveldui kurti (finansiniais įnašais pagal programą „Europos horizontas“ suburia 90 partnerių iš 30 šalių, kad būtų sustiprintas Europos kultūros paveldo išsaugojimas kovojant su klimato ir aplinkos kaita. Per ateinančius 10 metų pagal šią Europos atspario kultūros paveldo partnerystę bus skelbiami tarptautiniai bendri kvietimai teikti mokslinių tyrimų projektus ir vykdoma pagalbinė veikla.

Šiuo metu, kai Europa susiduria su besidubliuojančia klimato kaitos, grėsmių saugumui ir infrastruktūros pažeidžiamumo rizika, šioje Jungtinio tyrimų centro (JRC) ataskaitoje, kurią remia Migracijos ir vidaus reikalų GD (HOME GD), pateikiama naudingų įžvalgų tyrėjams, politikos formuotojams, specialistams ir novatoriams. Jame išdėstytas bendras požiūris į pajėgumus, kurie artimiausiais dešimtmečiais gali formuoti atsparumą nelaimėms.

Po itin didelio karščio ir rekordinių sausrų vasaros Europos hidrologinio atsparumo poreikis dar niekada nebuvo toks aiškus. Todėl Europos Komisija deda daugiau pastangų siekdama užtikrinti, kad nė viena bendruomenė nebūtų palikta nuošalyje ir kad Hidrologinio atsparumo strategija būtų veiksmingai ir sąžiningai įgyvendinama visoje ES. Siekiant paremti šias pastangas, naujoji platforma suburs įvairius Europos suinteresuotuosius subjektus, įskaitant verslo atstovus, vandens sektorių, pilietinę visuomenę, regionų ir vietos valdžios institucijas ir valstybių narių vyriausybes.

Siekdamos geriau suprasti sudėtingą riziką ir jai pasirengti, Jungtinės Tautos atliko rizikos suvokimo tyrimą, kuriame dalyvavo 1 300 suinteresuotųjų subjektų iš 155 šalių. Klimato kaitos neveiklumas tebėra vienintelė svarbiausia iš visų 28 rizikos rūšių, nors rizika aplinkai, kaip kategorija, šiek tiek sumažėjo suvokiant jos svarbą.

2026 m. birželio 11 d. Lietuvos parlamentas priėmė Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymą, kuriuo nustatoma prisitaikymo prie klimato kaitos politikos formavimo ir įgyvendinimo, su klimatu susijusios rizikos valdymo ir atitinkamos informacijos rinkimo bei teikimo teisinė sistema. Įstatyme apibrėžiama nacionalinių ir savivaldybių institucijų atsakomybė, o savivaldybės iki 2030 m. pabaigos turi parengti prisitaikymo prie klimato kaitos planus. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba veiks kaip ekspertų centras, teikiantis savivaldybėms metodinę ir techninę pagalbą.

Naują atvejo tyrimą dėl gamtos procesais pagrįstų sprendimų (NbS) mokyklose, siekiant apsaugoti vaikus nuo karščio Ispanijoje, galima rasti svetainėje Climate-ADAPT. Stebėsenos rezultatai rodo bendrą žaliųjų stogų ir fasadų veikimą laikui bėgant su tam tikrais trūkumais dėl netinkamų drėkinimo ir priežiūros problemų. Stebėsena taip pat leido pasiūlyti galimas taisomąsias priemones ir praktines rekomendacijas, kaip užtikrinti ilgalaikę priežiūrą ir veiksmingą atkartojimą kitose vietose.

Paskelbti šeši 2026 m. federalinio apdovanojimo „Blauer Kompass“ už išskirtinius klimato kaitos prevencijos ir prisitaikymo prie jos projektus laureatai. "Blauer Kompass" konkurso tikslas – pademonstruoti novatoriškus, veiksmingus ir tvarius klimato kaitos poveikio mažinimo sprendimus. Apdovanojimai buvo skirti projektams, atspindintiems prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių įvairovę Vokietijoje: ankstyvojo perspėjimo apie smarkias liūtis sistemai, klimatui atspariam žemės ūkio auginimo metodui, akušerių mokymo moduliui apie karščio streso valdymą, įkvepiančiai interaktyviai parodai vaikams ir jaunimui ir dviem mokykliniams projektams, apimantiems medžių sodinimo kampaniją ir maisto gamybos įmonę. Kiekvienam apdovanojimui skiriamas 25 000 eurų prizas. Daugiau informacijos apie federalinį prizą taip pat galima rasti anglų kalba šioje svetainėje: https://www.umweltbundesamt.de/en/themen/klima-energie/klimafolgen-anpassung/kompetenzzentrum-kompass/contest-blauer-kompass.

Remiantis Europos Komisijos laikotarpio vidurio vertinimu, 292 regionų ir vietos valdžios institucijos jau įgyvendino prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, o 2030 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos misijos tikslas buvo padėti bent 150 Europos regionų, vietos valdžios institucijų ir bendruomenių tapti atspariomis klimato kaitai. Laimei, visos penkios ES misijos pagal programą „Europos horizontas“ duoda apčiuopiamų teigiamų rezultatų pasitelkdamos mokslines ir technologines inovacijas ir taip prisideda prie sisteminių pokyčių skatinimo.

Šis Jungtinis tyrimų centras (JRC) rodo, kad Vidurio ir Rytų Europoje blogėja sausros sąlygos. Įspėjimo sąlygos išlieka Vidurio ir Rytų Europoje ir pablogėjo Vakarų Europoje. Ateinančiais mėnesiais Europoje tikimasi šiaurės-pietų vandens dipolio, kurio sąlygos daugumoje centrinių ir šiaurinių regionų bus sausesnės, o Viduržemio jūros regionuose – drėgnesnės nei įprasta. Ši ataskaita yra dalis analitinių ataskaitų apie sausrų, darančių poveikį Europai ir kitiems pasaulio regionams, analizę. Šie tyrimai grindžiami „Copernicus“ sausrų stebėjimo centrų surinktais ir tvarkomais duomenimis ir informacija ir papildomi skirsniais apie poveikį, didelio masto sklaidą ir kitus svarbius veiksnius.

Europos Komisija pateikė naują strategiją, kuria bus užtikrinta, kad atokūs Europos regionai galėtų visapusiškai išnaudoti savo potencialą. Jos išplečia ES veiklą visame pasaulyje ir atlieka svarbų geostrateginį vaidmenį. Strategija grindžiama keturiais tikslais, įskaitant atsparumo ir pasirengimo didinimą, atsižvelgiant į unikalias atokiausių regionų realijas ir apribojimus.

Slovakija šiuo metu yra viena iš atrinktų pareiškėjų projektams, finansuojamiems pagal ES programą LIFE. Projektu NatAdaptSK siekiama sukurti išsamią Slovakijos Respublikos prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos praktinio įgyvendinimo sistemą, kurioje būtų derinami įrodyti ir novatoriški gamtos procesais pagrįsti sprendimai šešiose pagrindinėse srityse.