Naujienų archyvas

Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Climateurope2“ parengtas politikos informacinis dokumentas, kuriame pateikiamos pagrindinės išvados, kaip standartai ir kokybės užtikrinimo procesai gali sustiprinti klimato paslaugų tinkamumą naudoti ir teisėtumą. Ji teigia, kad nepakanka vien mokslinio patikimumo ir kad aukštos kokybės klimato srities paslaugos taip pat turi būti aktualios sprendimų priėmimo aplinkybėmis ir plėtojamos taikant teisėtus, skaidrius ir atskaitingus procesus.

Socialiai nepalankioje padėtyje esančias grupes ypač veikia klimato kaitos poveikis, pavyzdžiui, dėl jų profesinės veiklos, būsto padėties ar sveikatos. Socialiniai veiksniai gali turėti įtakos individualiam gebėjimui prisitaikyti ir gali iš dalies sutapti bei sustiprinti vienas kitą. Projektu buvo siekiama nustatyti pažeidžiamas grupes ir parengti rekomendacijas dėl veiksmų Vokietijoje. Ataskaitoje pateikiama aštuonių puslapių santrauka anglų kalba.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos misija paskelbė 2026 m. misijų projektų katalogą, į kurį įtraukti 65 pagal programą „Europos horizontas“ finansuojami projektai, kuriais prisitaikymas prie klimato kaitos paverčiamas veiksmais, kuriais didinamas atsparumas potvyniams, sausroms, karščio bangoms, miškų gaisrams, jūros lygio kilimui ir kitai su klimatu susijusiai rizikai. Kataloge pateikiama pavyzdžių, kaip prisitaikymas prie klimato kaitos įgyvendinamas jūsų regione ir visoje Europoje.

Kadangi miškų gaisrų sezonai tampa ilgesni, ankstesni ir žalingesni, Europos Komisija stiprina pasirengimą klimato kaitai 2026 m. vasarą dislokuodama rekordinį skaičių papildomų ugniagesių, orlaivių ir ekspertinių žinių, kad padėtų apsaugoti gyvybes, namus ir gamtą.

Įgyvendinant ES finansuojamą projektą NEVERMORE buvo parengtas IRT priemonių rinkinys, apimantis klimato mokslą, socialinius ir ekonominius duomenis ir suinteresuotųjų subjektų žinias, siekiant skatinti integruotą klimato kaitos vertinimą. Atvirosios prieigos priemonių rinkinį sudaro katalogo tyrėjas, atvejo tyrimo priemonė, ES pasaulinio masto priemonė ir žaidimizacijos priemonė, skirta scenarijų vertinimui, politikos prioritetų nustatymui ir suinteresuotųjų subjektų mokymuisi remti. Priemonių rinkinį taip pat galima išnagrinėti pagal specialią MOOC programą, kurią galima rasti projekto interneto svetainėje.

Nuo 2025 m. gruodžio mėn. iki 2026 m. vasario mėn. Europos Komisija pakvietė piliečius, įmones, valdžios institucijas ir kitas organizacijas dalyvauti viešose konsultacijose dėl būsimos sistemos, pagal kurią bus nustatyta, kaip Europa rengiasi klimato kaitai ir į ją reaguoja. Konsultacijų rezultatai jau paskelbti Komisijos interneto svetainėje (pastaba: slinkite žemyn, kad atsisiųstumėte rezultatų dokumentus).

ES prisitaikymo prie klimato kaitos misijos 2025–2026 m. veiklos ataskaitoje parodytas tvirtas ir didėjantis dalyvavimas visoje misijos ekosistemoje, o misijos veikloje ir iniciatyvose dabar dalyvauja daugiau kaip 400 regionų ir vietos valdžios institucijų. Šį postūmį dar labiau sustiprina 65 programos „Europos horizontas“ projektų portfelis ir aktyvi Prisitaikymo prie klimato kaitos misijų bendruomenė, vienijanti daugiau kaip 700 dalyvių, kad jie bendradarbiautų, keistųsi žiniomis ir skatintų tarpusavio mokymąsi visais valdymo lygmenimis.

Rengiantis kitam Vokietijos klimato rizikos vertinimui, buvo atnaujintos ir racionalizuotos Vokietijos poveikio klimatui grandinės. Šios poveikio grandinės yra labai svarbus metodinis rizikos vertinimo pagrindas ir jomis nustatomas galimas poveikis klimatui, įtaką darantys veiksniai ir klimato poveikio tarpusavio sąsajos. Ataskaitoje pateikiama paaiškinimų santrauka anglų kalba.

Centrinių bankų ir priežiūros institucijų tinklas finansų sistemai žalinti, bendradarbiaudamas su G 7 pirmininkaujančia Prancūzija, parengė ataskaitą, kurioje analizuojamas ekstremalių meteorologinių reiškinių makroekonominis ir finansinis poveikis, jų perdavimo kanalai ir tarptautinis šalutinis poveikis. Ataskaitoje pateikiamas visas tekstas ir aukšto lygio vaizdinė santrauka.

Įgyvendinant projektą TRANSCEND Horizon rengiami rimti žaidimai, kurie yra pagrindinė priemonė, padedanti netikrumo sąlygomis tirti septynis projekte dalyvaujančius upių baseinus ir priimti su jais susijusius sprendimus. Rimti žaidimai sujungia žaidimų elementus, tokius kaip vaidmenys ir taisyklės, su moksliniais modeliais ir realaus pasaulio duomenimis. Rimtų žaidimų TRANSCEND principai, metodika ir interaktyvi platforma, skirta juos kurti ir žaisti, yra laisvai prieinami.

Kintančios klimato sąlygos daro vis didesnį poveikį pasaulinei žemės ūkio gamybai. Dėl užsitęsusių sausrų, dirvožemio drėgmės pokyčių arba dažnesnių ir intensyvesnių potvynių daromas spaudimas pasėliams, drėkinimo sistemoms ir žemės valdymo praktikai. Siekdama įvertinti, ar vyksta prisitaikymas prie klimato kaitos, EBPO parengė 17 rodiklių, pagal kuriuos vertinama šalių prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga žemės ūkio gamybos srityje ir galima įvertinti padarytą pažangą bei nustatyti likusius prisitaikymo prie klimato kaitos poreikius ir politikos spragas.

Kokybiškų klimato srities veiksmų planų rengimas yra vienas iš pagrindinių miestų veiksmų siekiant spręsti didėjančio klimato krizės spaudimo ir poveikio problemą. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad šių planų kokybė labai skiriasi, o prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai dažnai yra pernelyg bendro pobūdžio arba nepakankamai plataus užmojo. Daugiau dėmesio taip pat reikia skirti stebėsenos ir vertinimo plėtojimui ir pažeidžiamų grupių įtraukimui į planavimo procesus. Nepaisant laikui bėgant pastebimo pagerėjimo, aukštos kokybės planai tebėra palyginti reti, o tai rodo, kad reikia didesnės paramos vietos valdžios institucijoms.

Remiantis Europos klimato būklės ataskaita, kurią parengė „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba (C3S) ir Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO), 2025 m. bent 95 proc. Europos gyventojų metinė temperatūra viršijo vidurkį. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Europa šyla dvigubai greičiau nei pasaulio vidurkis, todėl ji greičiau šyla žemyne. Straipsnyje pateikiama visa ataskaita, taip pat interaktyvus žiūrovas.

Miesto žaliosios erdvės gerina gyvenimo kokybę, švelnina aukštą temperatūrą, karščio salas, triukšmo taršą ir prastą oro kokybę. Tačiau Europos Komisijos bendradarbiaujant su Kopenhagos universitetu atliktame tyrime nustatyta, kad mažiau nei 15 proc. Europos miestų gyventojų turi visas galimybes naudotis žaliosiomis erdvėmis pagal „3-30-300“ žalinimo principą. Rezultatai taip pat rodo, kad turtingesni rajonai turi žymiai didesnį medžių dangos lygį ir artumą gamtai nei mažesnes pajamas gaunančios vietovės.

Stokholmo tarptautinis vandens institutas (SIWI) teigia, kad prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimas priklauso nuo to, kaip valdomos vandens sistemos. Šioje politikos santraukoje išdėstyti penki prioritetiniai poslinkiai pereinant nuo fragmentiško požiūrio prie nuoseklesnio ir veiksmingesnio vandens valdymo. Kartu šie pokyčiai suteikia praktinę sistemą, kaip suderinti vandens sistemų veikimą su tuo, kaip organizuojama politika, finansai ir įgyvendinimas, siekiant sustiprinti nuoseklumą, suderinti investicijas ir remti įgyvendinimą dideliu mastu.

Pastaraisiais metais visoje Europoje miškų gaisrai sudegė, tačiau rūpestingas ganomų gyvulių perkėlimas į didelės rizikos teritorijas gali sumažinti jų pažeidžiamumą gaisrams, kaip nustatyta dviejuose LIFE projektuose. Agrarinės miškininkystės metodas leidžia galvijams, avims ar ožkoms klajoti tarp medžių, kur jie valgo ir tramdo augmeniją, kuri gali tapti kuru miškų gaisrams.

25 iš 27 ES valstybių narių kilo beveik 8 tūkst. gaisrų, dėl kurių išdegė 1 079 538 hektarai. Tai didžiausias išdegęs plotas 27 ES valstybėse narėse, kada nors užregistruotas EFFIS nuo 2006 m., t. y. beveik dvigubai didesnis už 2006–2024 m. vidurkį. 2025 m. sezonas atspindi aiškią tendenciją: ankstyvesnė pradžia, dažnesnės ir intensyvesnės karščio bangos ir didesnių platumų, nei istoriškai stebėta, gaisrai.

ES finansuojamo projekto „LandShift and Metabolic Institute“ sukurta NbS biblioteka yra interaktyvi platforma, grindžiama sistemingu visoje Europoje įgyvendintų NbS atvejų identifikavimu ir kuravimu. Kiekvienas atvejis suskirstomas į kategorijas pagal ekosistemos tipą, žemės naudojimo uždavinį ir sprendimo metodą, kad naudotojai galėtų išnagrinėti ir palyginti jų konkretiems poreikiams pritaikytas galimybes.

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) ir Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti bendradarbiavimą vykdant įrodymais pagrįstus gaivalinių nelaimių rizikos mokslinius tyrimus. Pagrindinės bendradarbiavimo sritys apims rizikos vertinimo metodikų tobulinimą ir nelaimių nuostolių duomenų rinkimo ir analizės gerinimą.

Durpynai apsaugo nuo smarkių liūčių, saugo vandenį sausros laikotarpiais ir yra natūralūs oro kondicionieriai. Nauja paramos programa Vokietijoje siekiama per ateinančius kelerius metus atkurti 90 000 hektarų žemės drėgnumą. Finansavimas skirtas žemės savininkams, žemės valdytojams, vandens ir dirvožemio asociacijoms.

Iš viso 11 mln. EUR, kuriuos finansuoja Austrijos federalinė inovacijų, judumo ir infrastruktūros ministerija (BMI), skirta gebėjimams ir kompetencijoms stiprinti siekiant stiprinti Austrijos miestus kaip miestų atsparumo klimato kaitai varomąsias jėgas. Kvietimas teikti paraiškas galioja iki 2026 m. rugsėjo mėn.

Dideliame tarptautiniame tyrime buvo analizuojami dienos temperatūros ir mirtingumo duomenys Europoje ir nustatyta, kad šilumos prevencijos planų įgyvendinimas yra susijęs su 25 proc. daugiau mirčių, susijusių su ekstremaliu karščiu. Jie įrodo, kad ankstyvojo perspėjimo sistemos, aiški komunikacija ir pavojų patiriančių žmonių apsaugos priemonės yra ne tik gera praktika, bet ir išmatuojamos veiksmingos visuomenės sveikatos priemonės atšilimo pasaulyje.

Naujame dokumente, kuriam vadovauja Deltaresas ir Utrechto universitetas, atskleidžiama, kad Europa turi daug daugiau galimybių paspartinti prisitaikymą prie klimato kaitos nei paprastai pripažįstama. Užuot reagavus tik į neatidėliotiną su klimatu susijusią riziką, tyrime parodoma, kaip politinis postūmis, visuomenės parama, išteklių prieinamumas, technologinės inovacijos ir (arba) įprasti techninės priežiūros ciklai gali paspartinti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus.

Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „ŽINOTI“ paskelbta išplečiamojo poveikio sąveikos modelio sistema, apimanti transportą, energijos paklausą ir pasiūlą, mikroklimatą, sveikatą, žemės naudojimą ir potvynius. Integruotas požiūris leidžia nustatyti tarpsektorinius grįžtamojo ryšio ciklus, vėlavimus ir nenumatytą šalutinį klimato srities intervencinių priemonių poveikį.