Naujienų archyvas

Įgyvendinant ES finansuojamą projektą NEVERMORE buvo parengtas IRT priemonių rinkinys, apimantis klimato mokslą, socialinius ir ekonominius duomenis ir suinteresuotųjų subjektų žinias, siekiant skatinti integruotą klimato kaitos vertinimą. Atvirosios prieigos priemonių rinkinį sudaro katalogo tyrėjas, atvejo tyrimo priemonė, ES pasaulinio masto priemonė ir žaidimizacijos priemonė, skirta scenarijų vertinimui, politikos prioritetų nustatymui ir suinteresuotųjų subjektų mokymuisi remti. Priemonių rinkinį taip pat galima išnagrinėti pagal specialią MOOC programą, kurią galima rasti projekto interneto svetainėje.

Nuo 2025 m. gruodžio mėn. iki 2026 m. vasario mėn. Europos Komisija pakvietė piliečius, įmones, valdžios institucijas ir kitas organizacijas dalyvauti viešose konsultacijose dėl būsimos sistemos, pagal kurią bus nustatyta, kaip Europa rengiasi klimato kaitai ir į ją reaguoja. Konsultacijų rezultatai jau paskelbti Komisijos interneto svetainėje (pastaba: slinkite žemyn, kad atsisiųstumėte rezultatų dokumentus).

Rengiantis kitam Vokietijos klimato rizikos vertinimui, buvo atnaujintos ir racionalizuotos Vokietijos poveikio klimatui grandinės. Šios poveikio grandinės yra labai svarbus metodinis rizikos vertinimo pagrindas ir jomis nustatomas galimas poveikis klimatui, įtaką darantys veiksniai ir klimato poveikio tarpusavio sąsajos. Ataskaitoje pateikiama paaiškinimų santrauka anglų kalba.

Centrinių bankų ir priežiūros institucijų tinklas finansų sistemai žalinti, bendradarbiaudamas su G 7 pirmininkaujančia Prancūzija, parengė ataskaitą, kurioje analizuojamas ekstremalių meteorologinių reiškinių makroekonominis ir finansinis poveikis, jų perdavimo kanalai ir tarptautinis šalutinis poveikis. Ataskaitoje pateikiamas visas tekstas ir aukšto lygio vaizdinė santrauka.

Kintančios klimato sąlygos daro vis didesnį poveikį pasaulinei žemės ūkio gamybai. Dėl užsitęsusių sausrų, dirvožemio drėgmės pokyčių arba dažnesnių ir intensyvesnių potvynių daromas spaudimas pasėliams, drėkinimo sistemoms ir žemės valdymo praktikai. Siekdama įvertinti, ar vyksta prisitaikymas prie klimato kaitos, EBPO parengė 17 rodiklių, pagal kuriuos vertinama šalių prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga žemės ūkio gamybos srityje ir galima įvertinti padarytą pažangą bei nustatyti likusius prisitaikymo prie klimato kaitos poreikius ir politikos spragas.

Remiantis Europos klimato būklės ataskaita, kurią parengė „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba (C3S) ir Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO), 2025 m. bent 95 proc. Europos gyventojų metinė temperatūra viršijo vidurkį. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Europa šyla dvigubai greičiau nei pasaulio vidurkis, todėl ji greičiau šyla žemyne. Straipsnyje pateikiama visa ataskaita, taip pat interaktyvus žiūrovas.

Miesto žaliosios erdvės gerina gyvenimo kokybę, švelnina aukštą temperatūrą, karščio salas, triukšmo taršą ir prastą oro kokybę. Tačiau Europos Komisijos bendradarbiaujant su Kopenhagos universitetu atliktame tyrime nustatyta, kad mažiau nei 15 proc. Europos miestų gyventojų turi visas galimybes naudotis žaliosiomis erdvėmis pagal „3-30-300“ žalinimo principą. Rezultatai taip pat rodo, kad turtingesni rajonai turi žymiai didesnį medžių dangos lygį ir artumą gamtai nei mažesnes pajamas gaunančios vietovės.

Stokholmo tarptautinis vandens institutas (SIWI) teigia, kad prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimas priklauso nuo to, kaip valdomos vandens sistemos. Šioje politikos santraukoje išdėstyti penki prioritetiniai poslinkiai pereinant nuo fragmentiško požiūrio prie nuoseklesnio ir veiksmingesnio vandens valdymo. Kartu šie pokyčiai suteikia praktinę sistemą, kaip suderinti vandens sistemų veikimą su tuo, kaip organizuojama politika, finansai ir įgyvendinimas, siekiant sustiprinti nuoseklumą, suderinti investicijas ir remti įgyvendinimą dideliu mastu.

Pastaraisiais metais visoje Europoje miškų gaisrai sudegė, tačiau rūpestingas ganomų gyvulių perkėlimas į didelės rizikos teritorijas gali sumažinti jų pažeidžiamumą gaisrams, kaip nustatyta dviejuose LIFE projektuose. Agrarinės miškininkystės metodas leidžia galvijams, avims ar ožkoms klajoti tarp medžių, kur jie valgo ir tramdo augmeniją, kuri gali tapti kuru miškų gaisrams.

25 iš 27 ES valstybių narių kilo beveik 8 tūkst. gaisrų, dėl kurių išdegė 1 079 538 hektarai. Tai didžiausias išdegęs plotas 27 ES valstybėse narėse, kada nors užregistruotas EFFIS nuo 2006 m., t. y. beveik dvigubai didesnis už 2006–2024 m. vidurkį. 2025 m. sezonas atspindi aiškią tendenciją: ankstyvesnė pradžia, dažnesnės ir intensyvesnės karščio bangos ir didesnių platumų, nei istoriškai stebėta, gaisrai.

ES finansuojamo projekto „LandShift and Metabolic Institute“ sukurta NbS biblioteka yra interaktyvi platforma, grindžiama sistemingu visoje Europoje įgyvendintų NbS atvejų identifikavimu ir kuravimu. Kiekvienas atvejis suskirstomas į kategorijas pagal ekosistemos tipą, žemės naudojimo uždavinį ir sprendimo metodą, kad naudotojai galėtų išnagrinėti ir palyginti jų konkretiems poreikiams pritaikytas galimybes.

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) ir Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti bendradarbiavimą vykdant įrodymais pagrįstus gaivalinių nelaimių rizikos mokslinius tyrimus. Pagrindinės bendradarbiavimo sritys apims rizikos vertinimo metodikų tobulinimą ir nelaimių nuostolių duomenų rinkimo ir analizės gerinimą.

Durpynai apsaugo nuo smarkių liūčių, saugo vandenį sausros laikotarpiais ir yra natūralūs oro kondicionieriai. Nauja paramos programa Vokietijoje siekiama per ateinančius kelerius metus atkurti 90 000 hektarų žemės drėgnumą. Finansavimas skirtas žemės savininkams, žemės valdytojams, vandens ir dirvožemio asociacijoms.

Iš viso 11 mln. EUR, kuriuos finansuoja Austrijos federalinė inovacijų, judumo ir infrastruktūros ministerija (BMI), skirta gebėjimams ir kompetencijoms stiprinti siekiant stiprinti Austrijos miestus kaip miestų atsparumo klimato kaitai varomąsias jėgas. Kvietimas teikti paraiškas galioja iki 2026 m. rugsėjo mėn.

Dideliame tarptautiniame tyrime buvo analizuojami dienos temperatūros ir mirtingumo duomenys Europoje ir nustatyta, kad šilumos prevencijos planų įgyvendinimas yra susijęs su 25 proc. daugiau mirčių, susijusių su ekstremaliu karščiu. Jie įrodo, kad ankstyvojo perspėjimo sistemos, aiški komunikacija ir pavojų patiriančių žmonių apsaugos priemonės yra ne tik gera praktika, bet ir išmatuojamos veiksmingos visuomenės sveikatos priemonės atšilimo pasaulyje.

Naujame dokumente, kuriam vadovauja Deltaresas ir Utrechto universitetas, atskleidžiama, kad Europa turi daug daugiau galimybių paspartinti prisitaikymą prie klimato kaitos nei paprastai pripažįstama. Užuot reagavus tik į neatidėliotiną su klimatu susijusią riziką, tyrime parodoma, kaip politinis postūmis, visuomenės parama, išteklių prieinamumas, technologinės inovacijos ir (arba) įprasti techninės priežiūros ciklai gali paspartinti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus.

Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „ŽINOTI“ paskelbta išplečiamojo poveikio sąveikos modelio sistema, apimanti transportą, energijos paklausą ir pasiūlą, mikroklimatą, sveikatą, žemės naudojimą ir potvynius. Integruotas požiūris leidžia nustatyti tarpsektorinius grįžtamojo ryšio ciklus, vėlavimus ir nenumatytą šalutinį klimato srities intervencinių priemonių poveikį.

Kadangi miškų gaisrai tampa vis didesni, dažnesni ir žalingesni, Europos Komisija pristato naują integruotą požiūrį į miškų gaisrų rizikos valdymą, kuris apima prevenciją, pasirengimą, reagavimą ir atkūrimą. Šis holistinis požiūris padidins Europos atsparumą didėjančiai miškų gaisrų grėsmei ir užtikrins didesnę europiečių ir aplinkos, taip pat jos infrastruktūros ir kultūros paveldo apsaugą.

Siekiant remti Šiaurės šalių bendradarbiavimo aplinkos ir klimato srityje 2025–2027 m. programos įgyvendinimą, Šiaurės šalių prisitaikymo prie klimato kaitos programa (NCAP) kviečia teikti paraiškas dėl dotacijų Šiaurės šalių bendradarbiavimo projektams, kuriais daugiausia dėmesio skiriama investicijoms į prisitaikymą prie klimato kaitos ir galimybėms sumažinti riziką, kurti vertę ir būti veiksmingai finansuojamiems, arba klimato kaitos poveikiui biologinei įvairovei ir galimybėms sumažinti susijusią riziką. Kvietimas teikti paraiškas galioja nuo 2026 m. balandžio 8 d. iki 2026 m. gegužės 24 d. 23.59 val. (Vidurio Europos laiku).

Vykdant ES finansuojamą projektą REGILIENCE+ paskelbti poreikių vertinimo, atlikto su 147 suinteresuotaisiais subjektais iš 27 šalių dėl prisitaikymo prie klimato kaitos projektų įgyvendinimo, rezultatai. Šios išvados yra aiškus konkrečių iššūkių ir reikalavimų, su kuriais susiduria vietos ir regionų valdžios institucijos, planas, suteikiantis vertingų įžvalgų apie tai, kaip ES misijų projektai gali geriau pritaikyti savo sprendimus regionų atsparumui klimato kaitai remti.

Naujausioje Pasaulinės meteorologijos organizacijos klimato būklės ataskaitoje nustatyta, kad Žemės klimatas yra labiau nesubalansuotas nei bet kada anksčiau stebėtoje istorijoje, nes šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija skatina nuolatinį atmosferos ir vandenynų atšilimą ir ledo tirpimą. Šie didelio masto pokyčiai įvyko per kelis dešimtmečius, tačiau turės žalingų padarinių šimtams ir galbūt tūkstančiams metų.

Europos Komisija priėmė naujas gaires, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms pritaikyti saugomų gamtos teritorijų tinklą „Natura 2000“ prie didėjančio klimato kaitos poveikio. Joje pateikiamos rekomendacijos dėl praktinių prisitaikymo priemonių ir prisitaikymo prie klimato kaitos sistemos tinklo „Natura 2000“ valdytojams, nacionalinėms valdžios institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams, atsakingiems už vertingiausių Europos buveinių ir rūšių apsaugą.

Lenkijos klimato ir aplinkos ministerija pradėjo rengti Nacionalinę prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planą. Tarpžinybinė darbo grupė analizuos konkrečių sričių poreikius. Vietos valdžios institucijos, ministerijos, mokslinių tyrimų institutai, universitetai, nevyriausybinės organizacijos ir įmonės dalyvaus kiekvienoje iš 16 provincijų.

Nauja Hagos strateginių studijų centro ataskaita rodo, kad klimato pavojai, tokie kaip karštis, sausra ir miškų gaisrai, daro neproporcingai didelį poveikį Pietų ir Pietryčių Europai, o potvyniai daro vis didesnį poveikį Vidurio ir Šiaurės regionams. Dėl šio nevienodo spaudimo didėja socialiniai ir ekonominiai skirtumai, visų pirma žemės ūkio, infrastruktūros, sveikatos ir platesnės ekonomikos srityse. Tačiau prisitaikymas prie klimato kaitos riziką gali paversti atsparumu.

Latvijoje pradėta taikyti nauja ankstyvojo perspėjimo sistema, kuria siekiama mažinti didėjančią potvynių riziką, kylančią dėl sniego tirpsmo ir gausių kritulių. Sistema, pagrįsta ankstesne jutikliais pagrįsta prietaika, veikiančia Jelgavos mieste, perduos įspėjimus gyventojams ir valdžios institucijoms Žiemgalos regione, plokščioje teritorijoje su tankiu upių tinklu. Projektas buvo finansuojamas iš programos "Horizontas 2020" IMPETUS projekto ir buvo pasiektas bendradarbiaujant Jelgavos skaitmeniniam centrui, Žiemgalos planavimo regionui, Latvijos aplinkos geologijos ir meteorologijos centrui ir Baltijos aplinkos forumui.