Naujienų archyvas

Įgyvendinant Europos Komisijos finansuojamą ir Slovakijos aplinkos ministerijos koordinuojamą techninės paramos priemonės projektą padarytos pagrindinės išvados, kuriomis remiamas Slovakijos nacionalinės prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos atnaujinimas, taip pat susijusi komunikacijos ir gebėjimų stiprinimo veikla. Visi rezultatai pateikiami anglų kalba Slovakijos prisitaikymo prie klimato kaitos interneto platformoje.

Švedijos miškininkystės agentūra (Skovstyrelsen) paskelbė antrąjį 2026–2023 m. prisitaikymo prie klimato kaitos planą0. Į šį penkerių metų planą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti priežiūrą ir krizių valdymą, užtikrinti, kad teritorijai pritaikyti miškai būtų mažiau jautrūs audroms ir labai skirtingi, ir ilgainiui išvengti didėjančios žalos aplinkai ir kitoms visuomenės vertybėms. Ataskaita parengta švedų kalba su santrauka anglų kalba.

2024 m. paskelbtas pirmasis Europos klimato rizikos vertinimas (EUCRA) yra svarbi integruotos Europos atsparumo klimato kaitai ir rizikos valdymo sistemos įrodymų bazės dalis. EAA jau pradėjo rengti antrąjį leidimą (EUCRA-2), kuris turi būti paskelbtas 2028 m. EUCRA-2 sustiprins kiekybinę rizikos analizę, išplės politikos aprėptį, pagilins prisitaikymo prie klimato kaitos įžvalgas ir padidins suinteresuotųjų subjektų, be kita ko, iš Eionet, dalyvavimą. Neseniai sudaryta sutartis su konsorciumu dėl EUCRA-2 įgyvendinimo paramos.

ES prisitaikymo prie klimato kaitos misija sukūrė naują misijos portalą, kuriame pateikiama daug informacijos ir praktinių priemonių regionams, vietos valdžios institucijoms ir bendruomenėms, kad jie suprastų su klimatu susijusią riziką, parengtų prisitaikymo strategijas ir įgyvendintų novatoriškus sprendimus.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir toliau kaupiasi atmosferoje, nes didėja išmetamųjų teršalų kiekis, o natūralūs anglies dioksido absorbentai, pavyzdžiui, miškai, sunkiai sugeria CO2. Dėl stiprių ir šiltesnių oro sąlygų ir ilgalaikio vandenynų atšilimo, kurį sukėlė klimato kaita, jūros paviršiaus temperatūra pasiekė precedento neturintį lygį. Remiantis naujosios ES ataskaitos „Copernicus Global Climate Highlights“ duomenimis, 2025 m. pasaulio ir Europos temperatūra buvo trečia pagal dydį istorijoje.

Šiame informaciniame pranešime apžvelgiama ilgalaikė investicijų į atsparumą klimato kaitai nauda. Joje pristatomos atsparumo didinimo išlaidos kai kuriuose labiausiai klimatui pažeidžiamuose Europos sektoriuose ir aprašoma nauda ES ekonomikai ir visuomenei. Šis informacinis pranešimas yra vienas iš šiuo metu rengiamų EAA produktų, kuriuose nagrinėjamos prisitaikymo prie klimato kaitos sąnaudos ir nauda.

Europos Komisija paskelbė naujausią ES žemės ūkio perspektyvų ataskaitą, kurioje pateikiamos ES žemės ūkio rinkų prognozės iki 2035 m. Ataskaitoje vaizduojamas nuolatinis našumo augimas prisitaikant prie klimato kaitos ir pripažįstant numatomus išteklių prieinamumo ir įperkamumo pokyčius.

ES finansuojamu projektu „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ (angl. Adaptation AGORA) remiami bendri Prisitaikymo prie klimato kaitos misijos tikslai. Politikos baltojoje knygoje pateikiamos veiksmų gairės, kaip didinti piliečių dalyvavimą didinant atsparumą klimato kaitai, konsoliduojant įžvalgas ir įgyvendinamas rekomendacijas, parengtas remiantis plačiu projekto darbu. Joje pateikiama šešiolika rekomendacijų, suskirstytų į keturis pagrindinius ramsčius: institucionalizuoti dalyvavimą; stiprinti vietos pajėgumus; galių piliečiams ir suinteresuotiesiems subjektams suteikimas ir dalijimasis žiniomis bei geriausios praktikos pavyzdžiais ir jų taikymas.

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) pateikė pasiūlymą dėl informuotumo apie gaivalinių nelaimių riziką ir jos prevencijos priemonės. Jos paskirtis – padėti nekilnojamojo turto savininkams sumažinti savo pastatų pažeidžiamumą dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių, apriboti galimus nuostolius ir galiausiai prisidėti prie ilgalaikio Europos atsparumo klimato kaitai.

Europos Komisija paskelbė tarpinį programos „ES – sveikatos labui“ – didžiausios ir plačiausio užmojo kada nors vykdytos ES sveikatos srities finansavimo programos – vertinimą. Programa „ES – sveikatos labui“, kuriai 2021–2027 m. laikotarpiu skirtas 4,6 mlrd. EUR biudžetas, svariai prisidėjo prie ES atsigavimo po COVID-19, nes padėjo valstybėms narėms kurti atsparesnes ir prieinamesnes sveikatos priežiūros sistemas ir stiprinti pasirengimą krizėms bei reagavimą į jas.

Išsamioje prisitaikymo prie klimato kaitos pastangų analizėje šioje ES ataskaitoje atskleidžiama didelė pažanga ir iššūkiai sprendžiant klimato kaitos keliamas grėsmes ir pažeidžiamumą visame pasaulyje, kuriuos pasiekė Pasaulinį merų paktą dėl klimato ir energetikos pasirašiusios savivaldybės. Ekstremalus karštis, sausros ir potvyniai buvo įvardyti kaip vyraujantys klimato pavojai. Visų pirma, tik 67 % didelės rizikos pavojų taikomi atitinkami prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai. Vis dar esama didelio atotrūkio tarp nustatytos rizikos ir veiksmų įgyvendinimo, visų pirma pažeidžiamuose sektoriuose ir gyventojų grupėse. Politikos formuotojai raginami panaikinti šį atotrūkį, kad būtų padidintas atsparumas klimato poveikiui.

Šis interaktyvus vadovas, kurį parengė ES finansuojamas projekto „Land4Climate“ konsorciumas, skirtas specialistams, įskaitant savivaldybes, vietos valdžios institucijas ir viešojo administravimo įstaigas. Juo siekiama padėti joms įgyvendinti nedidelio masto NbS priemones ieškant alternatyvaus ar papildomo finansavimo, neapsiribojančio viešosiomis subsidijomis.

2025 m. vasarą karščio bangos, sausros ir potvyniai paveikė maždaug ketvirtadalį ES regionų. Naujas išplėstinis Manheimo universiteto daktaro Sehrisho Usmano ir Europos Centrinio Banko ekonomistų tyrimas rodo, kad vien 2025 m. nuostoliai sudarys 43 mlrd. EUR, o iki 2029 m. – 126 mlrd. EUR. Mokslininkai ragina daugiau investuoti į prisitaikymą prie klimato kaitos, pavyzdžiui, šilumos apsaugą miestuose ir geresnę vandentvarką.

2023 m. atliktoje 97 Europos regionų apklausoje 70 nurodė, kad prieigos prie klimato duomenų ir mokslinės informacijos trūkumas yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių veiksmingai prisitaikyti prie klimato kaitos. „Climate-KIC“ paaiškina, kaip gali padėti Žemės stebėjimu grindžiamos klimato paslaugos.

Šiame naujame Jungtinio tyrimų centro (JRC) parengtame vadove pateikiamos nuoseklios gairės, kaip sukurti rizikos ir pažeidžiamumo vertinimą (RVA), kuris yra pagrindinis prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo komponentas. Šis procesas apima mokslinius duomenis ir vietos žinias, kad būtų galima įvertinti su klimatu susijusią riziką, nustatyti pavojus, įvertinti pažeidžiamumą ir nustatyti bendruomenės gebėjimą prisitaikyti. Vadovas, suderintas su IPCC sistema, padeda miestams įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir pasirinkti tinkamas prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.

Pagal ES finansuojamą kvietimą teikti paraiškas HORIZON-MISS-2024-CLIMA-01 gauti 79 pasiūlymai. 17 iš 19 atrinktų projektų dabar tapo susitarimais dėl dotacijų su Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomąja įstaiga (CINEA). Pagal šį kvietimą teikti paraiškas iki šiol paskirstytas beveik 113 mln. EUR biudžetas, skirtas novatoriškiems, poveikį darantiems prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimams įgyvendinti.

Naujame „Artelia“ paskelbtame straipsnyje pristatomas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės metodas – novatoriškas metodas, kuriuo remiamas dalyvaujamasis valdymas ir tarpsektorinis bendradarbiavimas klimato rizikos valdymo srityje. Initially developed within the Horizon Europe project C2IMPRESS and now being tested in MED-IREN, PPCP Labs bring together public authorities, private actors, and civil society to co-create locally grounded adaptation actions. Šiuo požiūriu siekiama stiprinti pasitikėjimą, atskaitomybę ir įtraukumą planuojant atsparumą. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į patirtį, įgytą bandomuosiuose objektuose, ir aptariami tolesni platesnio taikymo Europos teritorijose veiksmai. 

Vokietijos aplinkos agentūros (UBA) finansuojamu mokslinių tyrimų projektu buvo siekiama patobulinti prisitaikymo prie klimato kaitos politikos priemonių ex ante vertinimo metodiką, kad būtų remiamas IKS IV. Bendradarbiaujant su valdžios institucijų tinklu buvo parengtas daugelio kriterijų metodas, daugiausia dėmesio skiriant veiksmingumui, sąnaudoms, tvarumui ir sąveikai. Metodika buvo sėkmingai taikoma ir dėl jos buvo parengtos bendros politikos rekomendacijos tarpžinybinei prisitaikymo prie klimato kaitos darbo grupei. Ataskaitoje apibendrinamas metodikos kūrimo, testavimo ir taikymo metodas bei rezultatai ir išdėstomos tolesnio tobulinimo galimybės. Ataskaita parengta vokiečių kalba, tačiau joje pateikiama išsami santrauka anglų kalba.

Atnaujintuose šalių profiliuose glaustai apžvelgiama, kaip Europos šalys planuoja ir įgyvendina prisitaikymą prie klimato kaitos, remdamosi 2025 m. Valdymo reglamento (GovReg) ataskaitomis. Susipažinkite su prisitaikymo prie klimato kaitos politika ir veiksmais, valdymu, gerąja patirtimi, žinių platformomis ir kt. naudodamiesi interaktyviu žemėlapiu ir vienoje vietoje susipažinkite su oficialiais duomenimis ir dokumentais. Praktinis šaltinis visiems, dirbantiems prisitaikymo prie klimato kaitos srityje visoje Europoje.

Neseniai paskelbtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pasaulinėje sausrų apžvalgoje pateikiamas visuotinis sausrų rizikos, poveikio ir politikos vertinimas atsižvelgiant į klimato kaitą. Remiantis tarptautine patirtimi ir gerąja praktika, ataskaitoje taip pat vertinama, kaip šalys gali sustiprinti sausrų valdymą kintančiame klimate, pasiūlydamos praktinių politikos sprendimų, kaip kuo labiau sumažinti nuostolius, didinti ilgalaikį atsparumą ir remti prisitaikymą prie sausesnės ateities.

Slovakijoje pagal pasaulinę iniciatyvą SURGe (Tvarus miestų atsparumas naujai kartai) bus įsteigtas naujas regioninis Jungtinių Tautų žmonių gyvenviečių centras. Centras koordinuos pastangas visoje Europoje spręsti urbanizacijos ir klimato kaitos problemas ir stiprins JT organų, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių partnerių bendradarbiavimą. Pagal SURGe projektą šalys galės prašyti techninių konsultacijų paslaugų. Be to, siekiant palengvinti dalijimąsi žiniomis tarp projektų ir sektorių, bus sukurtas specialus interneto portalas.

Airijos 2025 m. nacionaliniame klimato kaitos rizikos vertinime (NCCRA) pateikiama išsami šalies aktualiausios su klimatu susijusios rizikos ir atsirandančių galimybių apžvalga. Vertinime, parengtame siekiant padėti planuoti nacionalinį prisitaikymą prie klimato kaitos, nustatyta 115 su klimatu susijusių pavojų, iš kurių 43 laikomi reikšmingais tokiuose sektoriuose kaip sveikata, infrastruktūra, biologinė įvairovė ir ekonomika. Jame taip pat pabrėžiamos penkios galimos galimybės, atsirandančios dėl numatomų klimato sąlygų pokyčių. NCCRA pabrėžia didėjančią potvynių, karščio bangų, sausrų ir pakrančių erozijos keliamą grėsmę ir pabrėžia, kad reikia skubiai imtis koordinuotų veiksmų siekiant didinti atsparumą ir prisitaikyti prie kintančio klimato.

Europos vandens išteklių valdymas dar nėra pakankamai pritaikytas, kad būtų galima reaguoti į sparčius ir didelio masto pokyčius, kuriuos lemia klimato kaita ir pereikvojimas, ir tai kelia grėsmę apsirūpinimo vandeniu saugumui. Europos aplinkos agentūros informaciniame pranešime nagrinėjamos galimybės sutaupyti vandens pagrindiniuose Europos ekonomikos sektoriuose, siekiant pagerinti vandens naudojimo efektyvumą ir spręsti didėjančio netikrumo, susijusio su vandens prieinamumu, problemą.

Svarbiuose ekonomikos sektoriuose galima sutaupyti daug vandens taikant naujas priemones, kurios bus labai svarbios didinant Europos Sąjungos hidrologinį atsparumą. Remiantis Europos aplinkos agentūros (EAA) informaciniu pranešimu, ekonomikos sektoriai, kuriuose išgaunama daugiausia vandens, taip pat gali sutaupyti daugiausia vandens.