Bendrosios nuostatos

Baltijos jūros regioną (BJR) sudaro aštuonios ES valstybės narės (žemėlapyje pažymėtos tamsiai mėlyna spalva), kaimyninės šalys Norvegija ir Baltarusija bei Rusijos šiaurės vakarų regionai. ES valstybės narės – Danija, Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Vokietija – ir Rusija tiesiogiai ribojasi su Baltijos jūra. Dalis Norvegijos ir Baltarusijos, kurios nėra pakrantės šalys, yra Baltijos jūros baseine.

BJR šalys turi daug skirtingų bendradarbiavimo ryšių, pavyzdžiui, darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos, prekybos, švietimo, kultūros ir civilinės saugos srityse. Geografinė ir politinė vienybė bei tam tikras bendras kultūrinis pagrindas atlieka svarbų vaidmenį užmezgant glaudžius ryšius. Tai palengvino įvairius integracinius procesus BJR. Įvairios oficialios ir neoficialios tarpvalstybinės organizacijos rodo daugialypį sąveikos mastą ir yra stiprios regioniniu lygmeniu.

Grėsmė Baltijos jūros regiono aplinkai

Dėl Baltijos jūros ir jos upių baseinų geografinių, hidrologinių ir biologinių ypatybių jie yra labai jautrūs tokioms grėsmėms kaip tarša ir netvarus gamtos išteklių naudojimas. Praeityje žmogaus veikla darė vis didesnę įtaką Baltijos jūrai ir jos ekologijai, ypač per pastaruosius du šimtmečius, kai gyventojų skaičius išaugo, o žemės ūkio ir pramonės veikla suintensyvėjo. Klimato kaitos poveikis prisideda prie šių grėsmių ir prognozuojama, kad dėl jo kils pavojus ekosistemos vientisumui ir padidės gaivalinių nelaimių keliama rizika. BJR šalys susiduria su klimato kaitos iššūkiais ir jos regioniniu bei vietos poveikiu.Todėl, siekiant įveikti neišvengiamus klimato kaitos padarinius, reikalingos regioninės ir vietos prisitaikymo strategijos. (Informacija apie vietos klimato kaitos poveikį ir nacionalinius prisitaikymo procesus taip pat pateikiama atskiroms šalims skirtuose puslapiuose.)

Prisitaikymas prie klimato kaitos Baltijos jūros regione

ES parengė pirmąją Europos makroregioninę strategiją: ES Baltijos jūros regiono strategija (ESBJRS). Vienas iš pagrindinių ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų yra prisitaikymas prie klimato kaitos.

Pagal horizontalųjį veiksmą „Tvarus vystymasis“ ir jo strateginį veiksmą „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ ES Baltijos jūros regiono strategijoje raginama parengti visą BJR apimančią prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir veiksmų planą, daugiausia dėmesio skiriant pačiai jūrai ir jos pakrantei. Įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Baltadapt“, BJVTBaltijos jūros regiono 21 pavyzdinį projektą ir ES Baltijos jūros regiono strategijos pavyzdinį projektą parengtas pasiūlymas dėl BJR prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos ir veiksmų plano. Abiejuose dokumentuose integruotai aptariamas viso regiono prisitaikymas prie klimato kaitos. Daugiausia dėmesio skiriama jūrų ir pakrančių aplinkai.

Įgyvendinant projektą „Baltadapt“ taip pat sukurtas šio tarptautinio regiono poskyris „Climate-ADAPT“. Jis veikia kaip informacinis portalas, kuriame kaupiama turima informacija apie klimato kaitos poveikį ir prisitaikymą prie jos Baltijos jūros regione. Ji skirta regiono sprendimų priėmėjams.