Baltijos jūra

Regiono šalys

Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo zona driekiasi nuo centrinės Europos dalies iki jos šiauriausios periferijos. 2021–2027 m. bendradarbiavimo sritis apima beveik visą ankstesnės INTERREG programos teritoriją (Daniją, Estiją, Suomiją, Šiaurės Vokietiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Švediją, Norvegiją), išskyrus anksčiau įtrauktas Rusijos*, Baltarusijos* ir šiaurines Norvegijos teritorijas. Žemėlapį, kuriame lyginamos senos ir naujos sienos, galima pamatyti čia. Žemėlapį, kuriame lyginamos senos ir naujos sienos, galima pamatyti čia.

*Nuo 2022 m. kovo 8 d. sustabdomas tarpvalstybinis bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija.

Politikos sistema

1.     Tarptautinio bendradarbiavimo programa

2022 m. birželio 2 d. ES Komisijos patvirtinta INTERREG Baltijos jūros regiono (BJR) programa (2021–2027 m.) siekiama praktiškai įgyvendinti novatoriškus, pažangius vandens ir neutralaus poveikio klimatui sprendimus vykdant tarptautinį bendradarbiavimą. BJR programoje daugiausia dėmesio skirta keturiems prioritetams:

1. Novatoriškos visuomenės
2. Vandenį tausojančios visuomenės
3. Klimato kaitos atžvilgiu pažangios visuomenės
4. Bendradarbiavimo valdymas

Prisitaikymas prie klimato kaitos iš dalies įtrauktas į 2 prioritetą (vandens atžvilgiu pažangios visuomenės) ir su juo susijusius „tvarių vandenų“ ir „mėlynosios ekonomikos“ tikslus. Iš tiesų pagal programą remiami veiksmai, kuriais gerinama vandentvarkos praktika siekiant sumažinti vandens taršos riziką, kurią dar labiau didina klimato kaita, taip pat veiksmai, kuriais didinamas mėlynosios ekonomikos įmonių atsparumas.

Be to, pagal 3 prioritetą veiksmai, kuriais skatinama energetikos pertvarka ir pažangus žaliasis judumas, daugiausia skirti klimato kaitos švelninimui, taip pat suteikia atitinkamų prisitaikymo prie klimato kaitos galimybių. Jomis siekiama spręsti tokius klausimus kaip išteklių taupymas energijos vartojimo efektyvumo ir tvarių transporto rūšių požiūriu.

Galiausiai pagal Programą remiami veiksmai, kuriais įgyvendinama ir stiprinama ES Baltijos jūros regiono strategijoje (ESBJRS)numatyta valdymo ir komunikacijos veikla. Pagal 4 prioritetą šie veiksmai gali palengvinti politines diskusijas ir paskatinti kompleksinius politikos pokyčius, kad būtų pasiekti strategijos tikslai.

Parama ES makroregioninės strategijos (ESBJRS) įgyvendinimui jau buvo užtikrinta pagal ankstesnę 2014–2020 m. INTERREG Baltijos jūros regiono programą, kurioje daugiausia dėmesio skirta šiems keturiems prioritetams:

1. Inovacijų pajėgumai;
2. Efektyvus gamtos išteklių valdymas;
3. darnusis transportas;
4. Instituciniai makroregioninio bendradarbiavimo gebėjimai.

Klimato kaita buvo įtraukta į 2 prioritetą, nes ji buvo susijusi su keliais jame nurodytais klausimais, pavyzdžiui, vandentvarka, tarša ir eutrofikacija, energijos tvarumu ir efektyvumu bei mėlynuoju augimu. Klimato kaita ir darnus vystymasis buvo įtraukti kaip vienas iš programoje patvirtintų horizontaliųjų principų.

2.     Makroregioninės strategijos

ES Baltijos jūros regiono strategija (ESBJRS) siekiama stiprinti bendradarbiavimą Baltijos jūros regione, skatinti labiau subalansuotą vystymąsi regione, prisidėti prie pagrindinių ES politikos sričių ir stiprinti integraciją regione. Prie ESBJRS pridedamas veiksmų planas, kuris periodiškai peržiūrimas. Strategija suderinta su Europos žaliuoju kursu ir tikslu iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui. Šiuo atžvilgiu visi veiksmai, kuriais sprendžiama klimato kaitos problema ir skatinamas darnus vystymasis, yra įtraukti į visą strategiją. Trys pagrindiniai strategijos tikslai yra „išsaugoti jūrą“, „sujungti regioną“ ir „didinti gerovę“, o „prisitaikymas prie klimato kaitos, rizikos prevencija ir valdymas“ yra vienas iš devynių subtikslų, primintų 2021 m. veiksmų plane. Dėl savo kompleksinio pobūdžio ir didėjančios svarbos klimato kaitos aspektai, kaip esminis elementas, integruojami į visas 14 plane nustatytų politikos sričių.

3.     Tarptautinės konvencijos ir kitos bendradarbiavimo iniciatyvos

Regiono šalys, išskyrus Norvegiją, taip pat yra Helsinkio konvencijos, t. y. Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencijos , prie kurios taip pat priskiriama Baltarusija, šiuo metu neįtraukta į BJR INTERREG programą, susitariančiosios šalys. Konvencija siekiama apsaugoti Baltijos jūros aplinką nuo visų taršos šaltinių vykdant tarpvyriausybinį bendradarbiavimą. Ji apima visą Baltijos jūros teritoriją, įskaitant vidaus vandenis, pačios jūros vandenį ir jūros dugną. Konvencijai vadovauja Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM), turinti keletą iniciatyvų, susijusių su prisitaikymu prie klimato kaitos. Šios iniciatyvos apima reguliarius regioninius klimato kaitos ir jos poveikio Baltijos jūrai vertinimus. "EN-CLIME" yra bendras HELCOM ir "Baltic Earth" ekspertų tinklas, įkurtas 2018 m., Kuris veikia kaip koordinavimo sistema ir platforma klausimams, susijusiems su tiesioginiu ir netiesioginiu klimato kaitos poveikiu Baltijos jūros aplinkai. Ekspertų tinklas teikia ekspertines žinias glaudesniam dialogui su politikos formuotojais. Šio tinklo parengtame 2021 m. informaciniame biuletenyje apie klimato kaitą Baltijos jūroje politikos formuotojams pateikiama naujausių mokslinių žinių apie tai, kaip klimato kaita šiuo metu veikia Baltijos jūrą ir kaip ji turėtų vystytis ateityje, santrauka.

Baltijos jūros komisija pagal Periferinių jūrų regionų konferenciją (CPMR) skatina tvirtą valstybių narių regionų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant ES Baltijos jūros regiono makroregioninę strategiją ir daugiapakopį valdymą siekiant trijų jos tikslų. Klimato kaitos klausimą konkrečiai sprendžia darbo grupė „Energetika ir kova su klimato kaita“ (angl. Energy & Climate).

Baltijos jūros valstybių taryba (BJVT) yra politinis tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione forumas. Ją sudaro 11 valstybių narių (8 iš jų taip pat yra ESBJRS strategijos narės) ir Europos Sąjunga. Įkurta 1992 m., ji visų pirma siekė remti Baltijos jūros regiono perėjimą į naują tarptautinį kraštovaizdį pasibaigus šaltajam karui. Dabartinė jos misija – remti „pasaulinę regioninių problemų perspektyvą“. Taigi juo tarptautinės sutartys, kaip antai, be kita ko, JT darnaus vystymosi tikslai, Paryžiaus klimato susitarimas, Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa ir ESBJRS strategija, paverčiamos regioniniais veiksmais vietoje. 2016–2021 m. BJVT koordinavo ES Baltijos jūros regiono strategijos horizontaliuosius veiksmus klimato srityje. Nuo 2021 m. sausio mėn. klimatas buvo integruotas į visas ESBJRS politikos sritis. BJVT toliau skatina ir palengvina daugiapakopį politinį dialogą klimato klausimais, kuriame dalyvauja nacionalinės ir vietos valdžios institucijos, verslo ir mokslinių tyrimų bendruomenė, jaunimo organizacijos ir kiti Baltijos šalių subjektai.

UBC (Baltijosmiestų sąjunga)yra pirmaujantis Baltijos jūros regiono miestų tinklas. Tvarių miestų komisija aktyviai veikia savo politikos srityje „Klimato kaita“, kuria siekiama stiprinti bendradarbiavimą ir tinklaveiką vietos lygmeniu. . Komisija remia vietos valdžios institucijų darbą klimato srityje, siūlydama UBC miestams nariams mokymus apie integruotą valdymą, skirtą vietos reagavimui į klimato kaitą. Ji taip pat padeda keistis patirtimi, susijusia su Merų pakto įsipareigojimų įgyvendinimu.

Nuo 2016 m. rengiami metiniai BJR dialogo klimato politikos klausimais platformos apskritojo stalo susitikimai, konkrečiai skirti prisitaikymui prie klimato kaitos. Juose dalyvavo ministerijų, vyriausybinių agentūrų, verslo, akademinės bendruomenės ir Baltijos šalių organizacijų, įskaitant, be kita ko, HELCOM, CPMR ir UBC, atstovai.

4.     Prisitaikymo strategijos ir planai

Įgyvendinant projektą „Baltadapt“, kuris buvo finansuojamas pagal 2007–2013 m. Baltijos jūros INTERREG IV B programą, parengta regiono prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, prie kurios pridėtos gairės ir neprivalomas veiksmų planas. 2014 m. BJVT aukšto lygio politiniame susitikime prisitaikymo prie klimato kaitos strategija buvo patvirtinta dokumente „Baltijos jūros valstybių tarybos sprendimas dėl BJVT ilgalaikių prioritetų peržiūros“. Baltijos jūros regiono prisitaikymo prie klimato kaitos strategija „Baltadapt“ yra vienas iš nedaugelio tarpvalstybinių prisitaikymo strategijų pavyzdžių Europoje. Strategija siekiama papildyti nacionalinius ir subnacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos procesus Baltijos jūros regione, visų pirma gerinant koordinavimą tarp lygmenų ir sektorių dalijantis informacija ir plėtojant tinklus.

Be to, 2021 m. veiksmų planas, kuriuo papildoma ESBJRS, apima 14 politikos sričių, apimančių iš viso 44 veiksmus. Dėl savo kompleksinio pobūdžio ir didėjančios svarbos klimato kaitos aspektai (kaip bendradarbiavimas su kaimyninėmis ES nepriklausančiomis šalimis) yra integruoti kaip esminiai elementai į visas 14 politikos sričių.

Baltijos jūros veiksmų planas, kurį HELCOM susitariančiosios šalyspriėmė2007 m. ir atnaujino 2021 m., yra HELCOM strateginė priemonių ir veiksmų programa, skirta gerai Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti. Plane klimato kaita nagrinėjama kaip kompleksinis klausimas. Keliomis priemonėmis, skirtomis bendram Baltijos jūros atsparumui stiprinti, siekiama pagerinti jos gebėjimą reaguoti į klimato kaitos poveikį.

2014–2020 m. laikotarpiu finansuotų projektų pavyzdžiai.

Projektai, susiję su prisitaikymu prie klimato kaitos pagal INTERREG VB Baltijos jūros programą (2014–2020 m.), buvo finansuojami pagal 2 prioritetą „Veiksmingas gamtos išteklių valdymas“ (NOAH projektas) ir 4 prioritetą „Instituciniai makroregioninio bendradarbiavimo gebėjimai“ (CAMS platformos, CASES BSR, CLIMATEALIGNED, WATERMAN SEED projektai). Juose daugiausia dėmesio skiriama įvairiems klausimams, įskaitant prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo energetikos sektoriuje sinergijos plėtojimą, prisitaikymo strategijų ir gairių, skirtų savivaldybėms ir privačioms įmonėms, rengimą ir vandentvarkos sistemų gerinimą siekiant padidinti atsparumą ekstremalių įvykių ir potvynių rizikai.

CAMS platformos projektu (Prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimo sinergija energijos vartojimo efektyvumo projektuose 2019–2022 m.) buvo siekiama paspartinti energijos vartojimo auditą, būsto renovacijos kvalifikacijos programą ir politinį dialogą dėl klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo sinergijos būsto renovacijos ir paslaugų sektoriuje. Pastatų energijos vartojimo efektyvumo priemonės pripažįstamos kaip sprendimai, kuriais mažinamas tam tikras pažeidžiamumas, susijęs su klimato kaitos poveikiu, ir taip pat mažinamas padidėjęs energijos poreikis. CAMS platforma suteikia prieigą prie 2020–2021 m. Baltijos jūros regione parengtų pastatų ir patalpų bandomųjų energijos vartojimo auditų duomenų.

Projektu CASES BSR (Parama Baltijos jūros regiono įmonių prisitaikymui prie klimato kaitos, 2020–2021 m.) sprendžiamas klimato kaitos poveikio mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir didėjančių poreikių priimti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas siekiant ilgalaikio tvarumo klausimas. Vykdant projektą buvo tiriama, kaip įvairios MVĮ šiuo metu sprendžia šį klausimą Baltijos jūros regione, siekiant nustatyti svarbiausius MVĮ paramos poreikius.

Projektu CLIMATEALIGNED (su klimatu suderintas savivaldybių biudžeto sudarymas, 2020–2021 m.) siekiama parengti savivaldybėms skirtų gairių koncepciją, pagal kurią sprendimai dėl biudžeto gali būti nagrinėjami atsižvelgiant į jų svarbą klimatui ilguoju laikotarpiu. Šia koncepcija siekiama sistemingiau remti planavimo sprendimus ir biudžeto pasiūlymus, atsižvelgiant į jų svarbą klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos.

Projektu WATERMAN SEED (Klimato kaitai atsparių nuotekų ir požeminio vandens valdymas ir požeminio vandens valdymas taikant žiedinius metodus, 2020–2021 m.) plėtojami ir skatinami žiediniai metodai, kuriais siekiama sumažinti maistinių ir pavojingų medžiagų nutekėjimą į paviršinį vandenį, požeminį vandenį ir Baltijos jūrą. Projekte daugiausia dėmesio skiriama priemonėms, kuriomis siekiama padidinti vandens iš nuotekų valymo įrenginių sulaikymą ir pakartotinį vandens naudojimą. Tomis priemonėmis didinamas Baltijos jūros regiono vietos vandens tiekimo sistemų, kurias gali paveikti klimato kaita, atsparumas.

NOAH projektu (Baltijos jūros apsauga nuo nevalytų nuotekų išsiliejimo per potvynius miestų teritorijose, 2019–2021 m.) gerinamas teritorijų planavimas ir miesto paviršinių nuotekų nuotėkio bei drenažo sistemų eksploatavimas. Tomis priemonėmis siekiama sumažinti taršą, kurią sukelia ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pavyzdžiui, smarkios liūtys ir potvyniai, kuriuos didina klimato kaita. Projektas subūrė devynis miestus ir vandens tiekimo įmones, septynias akademines ir mokslinių tyrimų institucijas bei dvi skėtines organizacijas iš šešių Baltijos jūros regiono šalių, kad suvienytų savo jėgas kuriant holistinio planavimo koncepciją, apimančią audrų vandens valdymą ir teritorijų planavimą. Po to kuriamos pažangiosios drenažo sistemos, kad esami įrenginiai būtų atsparūs klimato kaitos poveikiui.

Su audrų ir vandens valdymu taip pat susidūrė ES Baltijos jūros regiono strategijos pavyzdinis projektas „iWater“ (integruotas audrų vandens valdymas), vykdytas 2015–2018 m. pagal 2014–2020 m. INTERREG V A centrinės Baltijos jūros regiono dalies programą. Ji apima didelę Centrinės Baltijos jūros regiono dalį savo bendradarbiavimo srityje (sudaryta iš Suomijos, Švedijos, Estijos ir Latvijos dalių). Projektu buvo siekiama pagerinti miestų planavimo praktiką Baltijos jūros regiono miestuose, sukuriant integruotą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą. Įgyvendinant projektą parengtas integruotas audrų vandens valdymo priemonių rinkinys, kuriame pateikiama tiek bendra, tiek išsami informacija apie miestų audrų vandens valdymo metodus.

Įkvepiantys „Climate-ADAPT“ naudojimo atvejai
Sužinokite, kaip šiame puslapyje rodomos žinios įkvėpė įvairiais valdymo lygmenimis dirbančius subjektus kurti specialiai pritaikytus sprendimus įvairiose politikos ir praktikos srityse.

• ES mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas: „Climate-ADAPT“ naudojimas siekiant rasti naujausių mokslinių žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos, kad būtų galima nustatyti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo darbotvarkę
• Karpatai: Naudojimasis „Climate-ADAPT“ informacija apie šalis siekiant sukurti Karpatų tarptautinio regiono puslapį ir prisidėti prie tarptautinės prisitaikymo prie klimato kaitos politikos
• Pirėnų klimato kaitos observatorija: „Climate-ADAPT“ tarpvalstybinių regionų puslapių naudojimas tarpvalstybinei prisitaikymo prie klimato kaitos strategijai Pirėnuose parengti