Adrijos ir Jonijos jūrų

Regiono šalys

Adrijos ir Jonijos jūrų regiono bendradarbiavimo erdvė apima Europos šalis, besiribojančias su Adrijos ir Jonijos jūromis. 2021–2027 m. bendradarbiavimo erdvė apima visą ankstesnės INTERREG programos teritoriją (visą Graikijos, Kroatijos ir Slovėnijos teritoriją, dvylika Italijos regionų ir dvi provincijas, taip pat ES nepriklausančias Albaniją, Juodkalniją, Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną), įskaitant Šiaurės Respubliką Makedoniją. Žemėlapį, kuriame lyginamos senos ir naujos sienos, galima pamatyti čia.

Politikos sistema

1. Tarptautinio bendradarbiavimo programa

INTERREG VI B „IPA ADRION programa (2021–2027 m.)“, galutinai patvirtinta 2022 m. lapkričio 30 d., siekiama skatinti tvarią ekonominę ir socialinę gerovę Adrijos ir Jonijos jūrų regione. Ja remiamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, didinant regionų patrauklumą, konkurencingumą ir sujungiamumą, kartu išsaugant aplinką ir užtikrinant sveikas ir subalansuotas jūrų ir pakrančių ekosistemas. 2021–2027 m. laikotarpiu PNPP ADRION daugiausia dėmesio skyrė keturiems prioritetams:

Prioritetas: 1 – Parama pažangesniam Adrijos ir Jonijos jūrų regionui
Prioritetas: 2 – Ekologiškesnio ir klimato kaitai atsparaus Adrijos ir Jonijos jūrų regiono rėmimas
Prioritetas: Parama neutralaus anglies dioksido poveikio ir geriau sujungtam Adrijos ir Jonijos jūrų regionui
Prioritetas: Adrijos ir Jonijos jūrų regiono valdymo rėmimas

Prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas daugiausia sprendžiamas pagal 2 prioritetą ir jo konkretų tikslą RSO2.4 (Prisitaikymas prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos prevencija, atsparumas atsižvelgiant į ekosisteminius metodus). Taip pat tikimasi, kad programa paskatins prisitaikymą vykdant veiksmus, kuriais atkuriama gamta ir skatinama žalioji infrastruktūra, kad būtų įgyvendintas konkretus tikslas RSO2.7 (Gamtos, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsaugos ir išsaugojimo stiprinimas, be kita ko, miestų teritorijose, ir visų formų taršos mažinimas).

Šiuo atžvilgiu PNPP ADRION padės nustatyti bendrus tarpvalstybinius ir makroregioninius veiksmus, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita ir užkirsti kelią gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms, atsižvelgiant į tai, kad gamtos išsaugojimas yra vienas iš pagrindinių elementų.

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu prisitaikymas prie klimato kaitos buvo svarstomas pagal 2 prioritetinę kryptį, kuri yra 2.2 konkretaus tikslo „Pajėgumų tarptautiniu mastu spręsti aplinkos pažeidžiamumo, susiskaidymo ir ekosisteminių paslaugų užtikrinimo ADRION teritorijoje klausimus stiprinimas“ dalis. Šiuo tikslu ADRION padėjo stiprinti bendrą supratimą regione aplinkos apsaugos, biologinės įvairovės valdymo, ekosisteminių paslaugų ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse.

Be to, Italijos ir Kroatijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programa yra labai svarbi Adrijos ir Jonijos jūrų regionui. Jos bendradarbiavimo teritorija (25 provincijos Italijoje ir 8 apskritys Kroatijoje) apima didelę Adrijos paregionio dalį. 2021–2027 m. INTERREG Italijos ir Kroatijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoje atkreipiamas dėmesys į ketinimą pagerinti programų koordinavimą su ADRION ir kitomis tarpvalstybinėmis programomis Adrijos ir Jonijos jūrų regione. Tarpprograminio koordinavimo bus siekiama ir visame Viduržemio jūros regione. Programoje daugiausia dėmesio bus skiriama mėlynajai ekonomikai, pasinaudojant ankstesne bendradarbiavimo patirtimi ir kuriant tvirtesnę sinergiją su EUSAIR. Žalioji ir atspari bendra aplinka (2 prioritetas) apims prisitaikymą prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos prevenciją.

2. Makroregioninės strategijos

ADRION bendradarbiavimo sritis sutampa su ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (EUSAIR). Bendrasis EUSAIR tikslas – skatinti ekonominę ir socialinę gerovę ir augimą regione didinant jo patrauklumą, konkurencingumą ir sujungiamumą. Kartu su keturiomis ES valstybėmis narėmis (Kroatija, Graikija, Italija, Slovėnija) ir šešiomis ES nepriklausančiomis šalimis (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, San Marinu, Serbija) strategija prisidedama prie tolesnės Vakarų Balkanų integracijos. EUSAIR daugiausia dėmesio skiriama regiono sausumos ir jūrų ištekliams. Ji grindžiama keturiais teminiais ramsčiais, atspindinčiais pagrindinius iššūkius ir galimybes regione: 1) mėlynasis augimas, 2) regiono sujungimas, 3) aplinkos kokybė, 4) tvarus turizmas. Bendradarbiaujant bendro aplinkos išteklių valdymo srityje, taip pat sprendžiant klimato kaitos ir nelaimių rizikos valdymo klausimus sprendžiami esminiai Adrijos ir Jonijos jūrų regiono tvaraus vystymosi uždaviniai. Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, taip pat nelaimių rizikos valdymas yra horizontaliosios temos, susijusios su visais keturiais EUSAIR strategijos ramsčiais. Strategiją papildo 2020 m. veiksmų planas (SWD(2020). Juo pakeičiamas 2014 m. planas, parengtas pagal tuos pačius keturis strategijos ramsčius. Plane nustatytos kiekvieno iš keturių strategijos ramsčių temos, veiksmai ir projektai. Tikimasi, kad veiksmai pagal ramstį „Aplinkos kokybė“ padės kuo labiau sumažinti klimato kaitos poveikį jūrų ir sausumos ekosistemoms.

3. Tarptautinės konvencijos ir kitos bendradarbiavimo iniciatyvos

Platesniu mastu visame Viduržemio jūros regione tarptautinis bendradarbiavimas aplinkos apsaugos (įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos) srityje oficialiai įtvirtintas Barselonos konvencijoje ir susijusiuose protokoluose.

ES daugelį metų finansavo specialias regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas aplinkos ir klimato srityje, padėdama Balkanų šalims. Kai kurie iš jų šiuo metu taip pat priklauso Adrijos ir Jonijos jūrų regionui. Stojimo regioninio aplinkos tinklo projektu (RENA 2010–2013 m.) prisidėta prie aplinkos ir klimato gerinimo Vakarų Balkanuose ir regiono konvergencijos su ES standartais. Regioninio stojimo į ES aplinkos ir klimato srityje tinklas (ECRAN 2013–2016 m.) toliau stiprino šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių regioninį bendradarbiavimą. Šiuo metu įgyvendinama Stojimo ES aplinkos partnerystės programa (2019–2022 m.EPPA) ir ES parama klimato politikos veiksmams PNPP II paramos gavėjose – „Perėjimas prie mažataršės ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos“ (2020–2023m. TRATOLOW). Ji remia Vakarų Balkanų partnerių integraciją į ES aplinkos ir klimato srityje. TRATOLOW 4 darbo grupė konkrečiai dirba prisitaikymo prie klimato kaitos srityje. Ji padeda vykdyti nacionalinį ir regioninį prisitaikymo prie klimato kaitos planavimą ir veiksmus Vakarų Balkanų šalyse.

Vidurio Europos iniciatyva (CEI) yra 17 Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos valstybių narių regioninis tarpvyriausybinis forumas. Ji apima visas Adrijos ir Jonijos jūrų regiono šalis (išskyrus Graikiją). Ji skatina Europos integraciją ir darnų vystymąsi per regioninį bendradarbiavimą. EIT veikla siekiama dviejų pagrindinių tikslų: Green Growth & Just Societies (liet. „Žaliasis augimas ir kova su klimato kaita“, „Teisingos visuomenės“). Atsparumo klimato kaitai didinimas yra vienas iš EITP veiksmų plano tikslų pagal 1 tikslą „Ekologiško augimo skatinimas“.

Aštuonios Adrijos ir Jonijos jūrų regiono šalys (visos, išskyrus Italiją) kartu su Bulgarija, Vengrija, Moldova, Rumunija ir Turkija, taip pat JT konvencija dėl kovos su dykumėjimu (UNCCD) ir Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) bendradarbiauja Pietryčių Europos sausrų valdymo centre (DMCSEE). Centras koordinuoja ir palengvina sausrų rizikos valdymo priemonių ir politikos kūrimą, vertinimą ir taikymą Pietryčių Europoje, siekdamas pagerinti pasirengimą sausroms ir sumažinti jų poveikį šiame regione.

4. Prisitaikymo strategijos ir planai

Iki šiol neparengta jokių prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų ir planų, susijusių su konkrečiomis Adrijos ir Jonijos jūrų regiono aplinkybėmis. Viduržemio jūros ir pakrančių zonų regioninė prisitaikymo prie klimato kaitos sistema, patvirtinta 19-ajame Barselonos konvencijos susitariančiųjų šalių susitikime (COP 19), yra aktuali ir šiam konkrečiam regionui.

2014–2020 m. finansuotų projektų pavyzdžiai

Pagal 2014–2020 m. ADRION programą finansuojamu projektu I-STORM (Integruotos jūrų audrų valdymo strategijos) (2018–2019 m.) naudojantis bendra infrastruktūra ir priemonėmis intensyviau keičiamasi duomenimis, prognozėmis ir žiniomis apie jūrų audras ir susijusį poveikį (pakrančių potvynius, eroziją ir su tuo susijusį poveikį pakrančių ekosistemoms ir infrastruktūrai). Įgyvendinant projektą parengtos duomenų ir prognozių vertimo į ankstyvojo perspėjimo ir intervencijos procedūras gairės ir strategija, skirta pagrindiniams nacionaliniams ir (arba) regioniniams ADRION baseino dalyviams. Abiejuose dokumentuose pasiūlytas veiksmingiausias būdas tvarkyti duomenis ir prognozes bei susijusias išankstinio perspėjimo procedūras. Be to, įgyvendinant projektą sukurta I-STORMS programėlė išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams ir I-STORMS integruota internetinė sistema (IWS). IWS yra internetinė priemonė, skirta dalytis duomenimis ir informacija ir juos integruoti, skatinanti partnerių bendradarbiavimą siekiant geriau reaguoti į jūrų audrų riziką Adrijos ir Jonijos jūrų regione. Projektu inicijuota Nuolatinio bendradarbiavimo lentelė Juo užtikrinama, kad užbaigus projektą dialogas būtų tęsiamas. Ja siekiama skatinti bendrą supratimą apie dabartinius pakrančių zonų iššūkius ir skatinti koordinavimą bei dalijimąsi praktine patirtimi.

Kiti svarbūs projektai, apimantys didelę Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dalį, buvo finansuojami pagal Italijos ir Kroatijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą (2014–2020 m.) ir yra aprašyti toliau. Trys iš jų (ADRIADAPT, RESPONSe ir ADRIACLIM) teikė paramą vietos valdžios institucijoms rengiant prisitaikymo planus ir strategijas Adrijos ir Jonijos jūrų regiono pakrančių ir miestų teritorijose.

ADRIADAPT (2019–2021 m. Adrijos jūros miestų ir miestelių atsparumo informacinė platforma) skatino vietos ir regionų atsparumą. Ji padėjo sukurti žinių bazę, kad Adrijos ir Jonijos jūrų regione būtų galima nustatyti tinkamas prisitaikymo prie klimato kaitos ir planavimo galimybes. Įgyvendinant projektą buvo sukurta atsparumo didinimo platforma „Adriadapt“, turinti klimato planavimui skirtų priemonių ir žinių, kurios buvo išbandytos su vietos valdžios institucijomis. Ji taip pat rėmė vietos klimato srities informacijos ir atsparumo klimato kaitai planus.

RESPONSe (2019–2021 m. prisitaikymo prie klimato kaitos Adrijos jūros regionuose strategijos) įgalino vietos politikos formuotojus sudaryti sąlygas taikyti klimato kaitos atžvilgiu pažangaus valdymo metodus ir skatinti tvarų gyvenimą Adrijos jūros ir pakrančių zonose. Projekto rezultatai apima valdžios institucijoms skirtą prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų priemonių rinkinį (Adrijos jūros regionų klimato meniu). Tai nemokama internetinė prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo veiksmų, kuriais gali būti remiamas vietos politikos formavimas siekiant spręsti klimato kaitos problemas, saugykla. ADRIACLIM (Informacija apie klimato kaitą, 2020–2022 m. Adrijos jūros pakrančių zonų prisitaikymo strategijų stebėsenos ir valdymo priemonės) tikslas – parengti tikslią informaciją, kuri padėtų rengti regioninius ir vietos prisitaikymo prie klimato kaitos planus. Jame daugiausia dėmesio skiriama pakrančių zonų prisitaikymo prie klimato kaitos pajėgumų didinimui. Ji padėjo rengti vienodus ir palyginamus duomenis, gerinti žinias, gebėjimus ir bendradarbiavimą klimato kaitos stebėsenos ir modeliavimo sistemų srityje, taip pat kurti pažangias informacines sistemas, priemones ir rodiklius, skirtus optimaliam prisitaikymo prie klimato kaitos planavimui.

ASTERIS (pritaikymas prie jūros lygio kilimo scenarijų, 2019–2021 m.) padeda geriau suprasti jūros vandens intruzijos erdvinius ir laikinius svyravimus. Ji taiko įvairius klimato kaitos scenarijus, kad nustatytų ir kartografuotų rizikos valdymo poreikius bei kliūtis ir pateiktų praktines tvaraus pakrančių vandeningųjų sluoksnių valdymo vietos lygmeniu priemones.

AdriaMORE (Adrijos jūros DSS eksploatavimas pakrančių ekstremalių meteorologinių reiškinių ir potvynių stebėsenos ir rizikos valdymo tikslais) (2018–2019 m.), pasinaudojant pagrindiniais laimėjimais, pasiektais įgyvendinant projektą ADRIARadNet, finansuojamą pagal PNPP Adrijos jūros tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą, teritorijoms ir žmonėms buvo suteiktos veiksmingos kovos su ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais ir kitais susijusiais jūrų rizikos reiškiniais priemonės.

Įkvepiantys „Climate-ADAPT“ naudojimo atvejai
Sužinokite, kaip šiame puslapyje rodomos žinios įkvėpė įvairiais valdymo lygmenimis dirbančius subjektus kurti specialiai pritaikytus sprendimus įvairiose politikos ir praktikos srityse.

ES mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas: „Climate-ADAPT“ naudojimas siekiant rasti naujausių mokslinių žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos, kad būtų galima nustatyti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo darbotvarkę
Karpatai: Naudojimasis „Climate-ADAPT“ informacija apie šalis siekiant sukurti Karpatų tarptautinio regiono puslapį ir prisidėti prie tarptautinės prisitaikymo prie klimato kaitos politikos
Pirėnų klimato kaitos observatorija: „Climate-ADAPT“ tarpvalstybinių regionų puslapių naudojimas tarpvalstybinei prisitaikymo prie klimato kaitos strategijai Pirėnuose parengti