European Union flag

Regiono šalys

Adrijos ir Jonijos jūrų bendradarbiavimo erdvė apima Europos šalis, besiribojančias su Adrijos ir Jonijos jūromis. 2021–2027 m. bendradarbiavimo sritis apima visą ankstesnės INTERREG programos teritoriją (visą pratęsimą įtraukiant Graikiją, Kroatiją ir Slovėniją, dvylika Italijos regionų ir dvi provincijas, taip pat ES nepriklausančias Albanijos, Juodkalnijos, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos šalis), įskaitant Šiaurės Makedonijos Respubliką. Žemėlapį, kuriame lyginamos senosios ir naujosios sienos, galima pamatyti čia.

Politikos sistema

1. Tarptautinio bendradarbiavimo programa

2022 m. lapkričio 30 d. galutinai patvirtinta INTERREG VI B „2021–2027 m. PNPP ADRION programa“ siekiama skatinti tvarią ekonominę ir socialinę Adrijos ir Jonijos jūrų regiono gerovę. Ja remiamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas didinant regionų patrauklumą, konkurencingumą ir sujungiamumą, kartu išsaugant aplinką ir užtikrinant sveikas ir subalansuotas jūrų ir pakrančių ekosistemas. 2021–2027 m. laikotarpiu PNPP-ADRION daugiausia dėmesio skyrė keturiems prioritetams:

  • Prioritetas: Pažangesnio Adrijos ir Jonijos jūrų regiono rėmimas
  • Prioritetas: Žalesnio ir klimato kaitos poveikiui atsparaus Adrijos ir Jonijos jūrų regiono rėmimas
  • Prioritetas: Parama neutralaus anglies dioksido poveikio ir geriau sujungtam Adrijos ir Jonijos jūrų regionui
  • Prioritetas: Adrijos ir Jonijos jūrų regiono valdymo rėmimas

Prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas daugiausia sprendžiamas pagal 2 prioritetą ir jo konkretų tikslą RSO2.4 (Prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos prevencijos skatinimas, atsparumas atsižvelgiant į ekosistemomis grindžiamus metodus). Taip pat tikimasi, kad programa pagerins prisitaikymą vykdant veiksmus, kuriais atkuriama gamta ir skatinama žalioji infrastruktūra, kad būtų pasiektas konkretus tikslas RSO2.7 (Gamtos, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsaugos ir išsaugojimo didinimas, be kita ko, miestų teritorijose, ir visų formų taršos mažinimas).

Šiuo atžvilgiu PNPP ADRION padės nustatyti bendrus tarpvalstybinius ir makroregioninius veiksmus, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita ir užkirsti kelią gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms, gamtos išsaugojimą laikant pagrindiniu elementu.

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu prisitaikymas prie klimato kaitos buvo svarstomas pagal 2 prioritetinę kryptį, kaip 2.2 konkretaus tikslo „Gebėjimų tarptautiniu mastu spręsti aplinkos pažeidžiamumo, susiskaidymo problemas ir apsaugoti ekosistemines paslaugas ADRION zonoje stiprinimas“ dalis. Šiuo tikslu ADRION padėjo gerinti bendrą supratimą regione apie aplinkos apsaugą, biologinės įvairovės valdymą, ekosistemines paslaugas ir prisitaikymą prie klimato kaitos.

Be to, Italijos ir Kroatijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programa laikoma labai svarbia Adrijos ir Jonijos jūrų regionui. Jos bendradarbiavimo teritorija (25 Italijos provincijos ir 8 Kroatijos apskritys) apima didelę Adrijos jūros paregionio dalį. 2021–2027 m. INTERREG Italijos ir Kroatijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoje atkreipiamas dėmesys į ketinimą pagerinti programų koordinavimą su ADRION ir kitomis tarpvalstybinėmis programomis Adrijos ir Jonijos jūrų regione. Taip pat bus siekiama koordinuoti programas visame Viduržemio jūros regione. Programoje daugiausia dėmesio bus skiriama mėlynajai ekonomikai, pasinaudojant ankstesne bendradarbiavimo patirtimi ir kuriant tvirtesnę sinergiją su EUSAIR. Žalioji ir atspari bendra aplinka (2 prioritetas) apims prisitaikymą prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos prevenciją.

2. Makroregioninės strategijos

ADRION bendradarbiavimo sritis sutampa su ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (EUSAIR). Bendrasis EUSAIR tikslas – skatinti ekonominę ir socialinę gerovę ir augimą regione didinant jo patrauklumą, konkurencingumą ir sujungiamumą. Strategija, kurioje dalyvauja keturios ES valstybės narės (Kroatija, Graikija, Italija, Slovėnija) ir šešios ES nepriklausančios šalys (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, San Marinas, Serbija), prisidedama prie tolesnės Vakarų Balkanų integracijos. EUSAIR daugiausia dėmesio skiriama regio sausumos ir jūrų ištekliams. Jis grindžiamas keturiais teminiais ramsčiais, atspindinčiais pagrindinius iššūkius ir galimybes regione: (1) Mėlynasis augimas, (2) regiono sujungimas, (3) aplinkos kokybė, (4) tvarus turizmas. Bendradarbiavimu bendrai valdant bendrus aplinkos išteklius, taip pat sprendžiant klimato kaitos ir nelaimių rizikos valdymo klausimus sprendžiamos esminės tvaraus Adrijos ir Jonijos jūrų regiono vystymosi problemos. Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, taip pat nelaimių rizikos valdymas yra horizontaliosios temos, susijusios su visais keturiais EUSAIR strategijos ramsčiais. Strategiją papildo 2020 m. veiksmų planas (SWD(2020). Juo pakeičiamas 2014 m. planas, sudarytas pagal tuos pačius keturis strategijos ramsčius. Plane nustatytos kiekvieno iš keturių strategijos ramsčių temos, veiksmai ir projektai. Tikimasi, kad veiksmai pagal ramstį „Aplinkos kokybė“ padės kuo labiau sumažinti klimato kaitos poveikį jūrų ir sausumos ekosistemoms.

3. Tarptautinės konvencijos ir kitos bendradarbiavimo iniciatyvos

Platesniu mastu visame Viduržemio jūros regione bendradarbiavimas aplinkos apsaugos (įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos) srityje tarptautiniu lygmeniu oficialiai įtvirtintas Barselonos konvencijoje ir susijusiuose protokoluose.

Daugelį metų ES finansavo specialias regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas aplinkos ir klimato srityje, padėdama Balkanų šalims. Kai kurie iš jų šiuo metu taip pat priklauso Adrijos ir Jonijos jūrų regionui. Stojimo regioninio aplinkos tinklo projektas (RENA 2010–2013 m.) prisidėjo prie aplinkos ir klimato gerinimo Vakarų Balkanuose ir regiono konvergencijos su ES standartais. Regioninio stojimo į ES aplinkos ir klimato srityje tinklas (ECRAN 2013–2016 m.) toliau stiprino šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių regioninį bendradarbiavimą. Šiuo metu vykdoma tolesnė veikla, susijusi su ES aplinkos partnerystės programa siekiant narystės (2019–2022 m. PVA) ir ES parama klimato politikos veiksmams PNPP II paramos gavėjams – „Perėjimas prie mažataršės ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos“ (TRATOLOW, 2020–2023 m.). Ji remia Vakarų Balkanų partnerių integraciją į ES aplinkos ir klimato srityje. TRATOLOW 4 darbo grupė konkrečiai dirba prisitaikymo prie klimato kaitos srityje. Ji padeda vykdyti nacionalinį ir regioninį prisitaikymo prie klimato kaitos planavimą ir veiksmus Vakarų Balkanų šalyse.

Vidurio Europos iniciatyva (CEI) yra 17-os Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos valstybių narių regioninis tarpvyriausybinis forumas. Ji apima visas Adrijos ir Jonijos jūrų regiono šalis (išskyrus Graikiją). Ji skatina Europos integraciją ir darnų vystymąsi per regioninį bendradarbiavimą. Vykdant Kvietimo teikti pasiūlymus veiklą daugiausia dėmesio skiriama dviejų pagrindinių tikslų siekimui: Ekologiškas augimas & Teisingos visuomenės. Atsparumo klimato kaitai didinimas yra vienas iš CEI veiksmų plano tikslų pagal 1 tikslą „Ekologiško augimo skatinimas“.

Aštuonios Adrijos ir Jonijos jūrų regiono šalys (išskyrus Italiją) kartu su Bulgarija, Vengrija, Moldova, Rumunija ir Turkija, taip pat JT konvencija dėl kovos su dykumėjimu (UNCCD) ir Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) bendradarbiauja Pietryčių Europos sausrų valdymo centre (DMCSEE). Centras koordinuoja ir palengvina sausrų rizikos valdymo priemonių ir politikos kūrimą, vertinimą ir taikymą Pietryčių Europoje, siekdamas pagerinti pasirengimą ir sumažinti sausrų poveikį šiame regione.

4. Prisitaikymo strategijos ir planai

Iki šiol nebuvo parengta prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų ir planų, susijusių su konkrečiomis Adrijos ir Jonijos jūrų regiono aplinkybėmis. Šiam konkrečiam regionui taip pat svarbi Barselonos konvencijos susitariančiųjų šalių 19-ajame susitikime (COP 19) patvirtinta Viduržemio jūros ir pakrančių zonų regioninė prisitaikymo prie klimato kaitos sistema.

2014–2020 m. laikotarpiu finansuotų projektų pavyzdžiai

Pagal 2014–2020 m. ADRION programą finansuojamas projektas I-STORM (Integruotos jūros audrų valdymo strategijos) (2018–2019 m.) pagerino dalijimąsi duomenimis, prognozėmis ir žiniomis apie jūros audras ir susijusį poveikį (pakrančių potvynius, eroziją ir su tuo susijusį poveikį pakrančių ekosistemoms ir infrastruktūroms) pasitelkiant bendrą infrastruktūrą ir priemones. Įgyvendinant projektą parengtos duomenų ir prognozių perkėlimo į ankstyvojo perspėjimo ir intervencijos procedūras gairės ir strategija, skirta pagrindiniams ADRION baseino nacionaliniams ir (arba) regioniniams subjektams. Abiejuose dokumentuose pasiūlytas veiksmingiausias duomenų ir prognozių valdymo būdas ir susijusios išankstinio perspėjimo procedūros. Be to, įgyvendinant projektą buvo sukurta išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams skirta programa I-STORMS ir integruota interneto sistema I-STORMS (IWS). IWS yra internetinė priemonė, skirta dalytis duomenimis ir informacija ir juos integruoti, skatinant partnerių bendradarbiavimą siekiant geriau reaguoti į jūros audrų riziką Adrijos ir Jonijos jūrų regione. Projektas inicijavo nuolatinio bendradarbiavimo lentelę. Taip užtikrinama, kad užbaigus projektą dialogas būtų tęsiamas. Juo siekiama skatinti bendrą supratimą apie dabartinius pakrančių zonų iššūkius ir skatinti koordinavimą bei dalijimąsi praktine patirtimi.

Kiti svarbūs projektai, apimantys didelę Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dalį, buvo finansuojami pagal Italijos ir Kroatijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą (2014–2020 m.) ir yra aprašyti toliau. Trys iš jų (ADRIADAPT, RESPONSe ir ADRIACLIM) teikė paramą vietos valdžios institucijoms rengiant prisitaikymo prie klimato kaitos planus ir strategijas Adrijos ir Jonijos jūrų regiono pakrančių ir miestų teritorijose.

ADRIADAPT (Adrijos jūros miestų ir miestelių atsparumo informacinė platforma, 2019–2021 m.) skatino vietos ir regionų atsparumą. Ji padėjo sukurti žinių bazę, kad būtų galima nustatyti tinkamas prisitaikymo prie klimato kaitos ir planavimo galimybes Adrijos ir Jonijos jūrų regione. Įgyvendinant projektą sukurta atsparumo didinimo platforma „Adriadapt“, kurioje kartu su vietos valdžios institucijomis buvo išbandytos klimato planavimo priemonės ir žinios. Ji taip pat rėmė vietos informacijos apie klimatą ir atsparumo klimato kaitai planus.

RESPONSe (Prisitaikymo prie klimato kaitos Adrijos jūros regionuose strategijos, 2019–2021 m.) suteikė įgaliojimus vietos politikos formuotojams sudaryti sąlygas taikyti klimato atžvilgiu pažangaus valdymo metodus ir skatinti tvarų gyvenimą Adrijos jūros ir pakrančių zonose. Projekto rezultatai apima valdžios institucijoms skirtą prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų priemonių rinkinį (Adrijos jūros regionams skirtas klimato srities meniu). Tai nemokama internetinė prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo veiksmų saugykla, galinti padėti formuoti vietos politiką, kad būtų sprendžiamos klimato kaitos problemos. ADRIACLIM (Informavimo apie klimato kaitą, jos stebėsenos ir valdymo priemonės, skirtos prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoms Adrijos jūros pakrančių zonose 2020–2022 m.) tikslas – parengti tikslią informaciją, kuri padėtų rengti regioninius ir vietos prisitaikymo prie klimato kaitos planus. Juo siekiama didinti prisitaikymo prie klimato kaitos pajėgumus pakrančių zonose. Ji padėjo rengti vienodus ir palyginamus duomenis, gerinti žinias, gebėjimus ir bendradarbiavimą klimato kaitos stebėsenos ir modeliavimo sistemų srityje ir kurti pažangias informacines sistemas, priemones ir rodiklius, kad būtų galima optimaliai planuoti prisitaikymą prie klimato kaitos.

ASTERIS (prisitaikymas prie sūraus vandens įsibrovimo į jūros lygio kilimo scenarijus, 2019–2021 m.) gerina supratimą apie jūros vandens įsibrovimo erdvinius ir laiko svyravimus. Jame taikomi įvairūs klimato kaitos scenarijai, siekiant nustatyti ir nustatyti rizikos valdymo poreikius bei kliūtis ir suteikti praktinių priemonių tvariam pakrančių vandeningųjų sluoksnių valdymui vietos mastu.

AdriaMORE (Adrijos DSS eksploatavimas pakrančių ekstremalių meteorologinių reiškinių ir potvynių stebėsenai ir rizikos valdymui) (2018–2019 m.), pasinaudojant pagrindiniais pasiekimais ADRIARadNet projektas, finansuojamas pagal PNPP Adrijos jūros tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą, aprūpino teritorijas ir žmones veiksmingomis kovos su atšiauriais meteorologiniais reiškiniais ir kitais susijusiais jūrų rizikos įvykiais priemonėmis.

icon_UseCases.png

Įkvepiantys "Climate-ADAPT" naudojimo atvejai
Sužinokite, kaip šiame puslapyje rodomos žinios įkvėpė įvairiais valdymo lygmenimis dirbančius subjektus kurti pritaikytus sprendimus įvairiomis politikos ir praktikos aplinkybėmis.

  • ES mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas: Naudojantis „Climate-ADAPT“ naujausioms mokslinėms žinioms apie prisitaikymą prie klimato kaitos rasti rengiant ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo darbotvarkę
  • Karpatai: Informacijos apie šalis iš „Climate-ADAPT“ naudojimas siekiant sukurti Karpatų tarptautinio regiono puslapį ir įtraukti ją į tarptautinę prisitaikymo prie klimato kaitos politiką
  • Pirėnų klimato kaitos observatorija: Tarpvalstybinių regionų tinklalapių iš „Climate-ADAPT“ naudojimas siekiant parengti tarpvalstybinę prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją Pirėnuose

Language preference detected

Do you want to see the page translated into ?

Exclusion of liability
This translation is generated by eTranslation, a machine translation tool provided by the European Commission.

Atsakomybės atmetimas
Šį vertimą sukūrė „eTranslation“ – Europos Komisijos teikiama mašininio vertimo priemonė.