Dunojaus regionas

Regiono šalys

Dunojaus regiono bendradarbiavimo teritorija driekiasi nuo Juodojo miško (Vokietija) iki Juodosios jūros (Rumunija, Ukraina ir Moldova) ir apima visą Dunojaus upės baseiną. 2021–2027 m. bendradarbiavimo sritis sutampa su ankstesniu programavimo laikotarpiu (2014–2020 m.) ir apima: Austrijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Badeno-Viurtembergo ir Bavarijos žemėse Vokietijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, taip pat Bosnijoje ir Hercegovinoje, Moldovoje, Juodkalnijoje, Serbijoje ir keturiose Ukrainos provincijose. Žemėlapį, kuriame lyginamos senos ir naujos sienos, galima pamatyti čia.

Politikos sistema

1.     Tarptautinio bendradarbiavimo programa

2021–2027 m. INTERREG Dunojaus regiono programa buvo priimta 2022 m. lapkričio 29^d. INTERREG Dunojaus programa (DTP) skatinama Dunojaus regiono ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda integruojant politiką pasirinktose srityse.

2021–2027 m. programa grindžiama keturiais prioritetais:

• 1 prioritetas. Konkurencingesnis ir pažangesnis Dunojaus regionas
• 2 prioritetas. Ekologiškesnis ir mažo anglies dioksido kiekio Dunojaus regionas
• 3 prioritetas. Socialiai atsakingesnis Dunojaus regionas
• 4 prioritetas. Geresnis bendradarbiavimo valdymas Dunojaus regione.

Prisitaikymas prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimas daugiausia aptariami pagal 2 prioritetą ir konkrečiai aptariami 2.4 konkrečiame tiksle (Prisitaikymas prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos prevencija, atsparumas atsižvelgiant į ekosisteminius metodus). Įgyvendinant remiamus projektus atsižvelgiama į esamus mechanizmus ir sprendimus, kad būtų pasiekta sinergija ir išvengta pastangų dubliavimosi. Tikimasi, kad tarptautinio bendradarbiavimo veiksmai padės sukurti geriau pasirengusią ir atsparesnę visuomenę, ekonomiką ir gamtą. Kalbant apie biologinės įvairovės klausimus, tikimasi, kad tolesni tarpvalstybiniai veiksmai duos rezultatų pagal 2.7 konkretų tikslą (Gamtos, biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsaugos ir išsaugojimo gerinimas, be kita ko, miestų teritorijose, ir visų formų taršos mažinimas). Šiuo atžvilgiu programoje propaguojamos koordinuotos ir suderintos priemonės tarpvalstybiniu mastu svarbiuose ekologiniuose regionuose, kuriomis užtikrinamas atsparumas klimato kaitai ir prisitaikymas prie jos, siekiant sumažinti jos poveikį biologinei įvairovei.

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pagal Dunojaus INTERREG programą buvo sprendžiami su klimato kaita susiję uždaviniai, daugiausia susiję su tarpvalstybine vandentvarka, potvynių valdymu ir susijusios rizikos valdymu. Prisitaikymas prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimas buvo aiškiai įtraukti į 2 prioritetą, atitinkantį programos teminį tikslą „Aplinka ir efektyvus išteklių naudojimas“ (6 TT).

2.     Makroregioninės strategijos

2010 m. gruodžio mėn. Europos Komisijos priimta ir 2011 m. Europos Vadovų Tarybos patvirtinta ES strategija dėl Dunojaus regiono yra makroregioninė strategija, kurią kartu parengė EB, Dunojaus regiono šalys ir suinteresuotieji subjektai, siekdami kartu spręsti bendrus uždavinius. Strategija siekiama sukurti Dunojaus regione vykdomos politikos ir iniciatyvų sinergiją ir koordinavimą.

Peržiūrėtu ES strategijos dėl Dunojaus regiono veiksmų planu (2020 m.) siekiama trijų pagrindinių tikslų: atnaujinti ir racionalizuoti ankstesniame regiono veiksmų plane (2010 m.) nurodytus veiksmus; pateikti strategiškesnes ES strategijos dėl Dunojaus regiono įgyvendinimo gaires; užtikrinti geresnį ES strategijos dėl Dunojaus regiono veiksmų plano suderinamumą su kitomis programomis ir finansavimo priemonėmis. Plane nustatyti 85 veiksmai, susiję su 12 prioritetinių sričių, nustatytų ES strategijoje dėl Dunojaus regiono. Klimato kaitos poveikis ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimai yra labai svarbūs strategijos aplinkos ramsčiui, kurį sudaro 4 prioritetinė sritis „Vandens kokybės atkūrimas ir išlaikymas“ (PA4), 5 prioritetinė sritis „Rizikos aplinkai valdymas“ (PA5) ir 6 prioritetinė sritis „Biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir oro bei dirvožemio kokybės išsaugojimas“ (PA6). Iš jų 5-asis PS yra labiausiai susijęs su prisitaikymu prie klimato kaitos. ES strategijos dėl Dunojaus regiono veiksmų plane raginama imtis šių veiksmų: numatyti regioninį ir vietos klimato kaitos poveikį nelaimių rizikos mažinimui (2, 3, 4, 5 veiksmai, PA5); prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio vandens kokybei ir kiekybei ir remti pažangų vandens išteklių naudojimą (6 veiksmas, 4 veiksmas); ekologiškai atkurti šlapynes, ypač Dunojaus deltoje (10 veiksmas, PA6).

Dėl geografinio dubliavimosi su kitais makroregionais Europos Alpių erdvės strategija (EUSALP) ir Europos Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategija (EUSAIR) taip pat tam tikru mastu yra svarbios tarpvalstybiniam bendradarbiavimui Dunojaus regiono prisitaikymo prie klimato kaitos srityje.

3.     Tarptautinės konvencijos ir kitos bendradarbiavimo iniciatyvos

Pagrindinis Dunojaus upės apsaugos konvencijos (DRPC) tikslas – užtikrinti, kad Dunojaus upės baseino paviršiniai ir požeminiai vandenys būtų valdomi ir naudojami tvariai ir teisingai. Konvenciją pasirašiusios šalys susitarė bendradarbiauti esminiais vandentvarkos klausimais. Klimato kaitos problema sprendžiama netiesiogiai, siekiant, inter alia, išsaugoti, pagerinti ir racionaliai naudoti paviršinius ir požeminius vandenis, taip pat taikyti prevencines priemones pavojams, kylantiems dėl avarijų, susijusių su potvyniais, kontroliuoti. Konvencijos įgyvendinimui koordinuoti buvo įsteigta Tarptautinė Dunojaus upės apsaugos komisija (ICPDR). ICPDR siekia tvariai valdyti potvynių riziką. Potvynių apsaugos ekspertų grupėremia tvarios apsaugos nuo potvynių Dunojaus upės baseine veiksmų programos įgyvendinimą. Ji taip pat remia veiklą, susijusią su ES Potvynių direktyvos įgyvendinimu, pavyzdžiui, potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių rengimą ir Dunojaus upės baseino potvynių rizikos valdymo planą. 2021 m. vasario mėn. valstybių narių ministrai, Europos Komisijos narys ir už Dunojaus upės apsaugos konvencijos įgyvendinimą atsakingi aukšti pareigūnai patvirtino 2022 m. Dunojaus deklaraciją„Integruotos vandentvarkos mūsų bendrame baseine vizija, tvarios ateities Dunojaus upės baseine kūrimas“. Ji palankiai vertina 2018 m. ICPDR prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos tikslus ir pagrindines idėjas ir dar kartą patvirtina, kad klimato kaita (sausra, vandens trūkumas, ekstremalūs hidrologiniai reiškiniai ir kitas poveikis) yra naujas svarbus Dunojaus upės baseino vandentvarkos klausimas.

Siekiant geriau koordinuoti tarpvalstybinę vandentvarkos veiklą – taip pat susijusią su prisitaikymu prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimu – Dunojaus upės baseine, ICPDR ir EUSDR susitarė dėl bendro dokumento dėl bendradarbiavimo ir sinergijos įgyvendinant EUSDR.

Karpatų konvencijos teritorija daugiausia priklauso Dunojaus tarpvalstybiniam regionui. 2003 m. šią subregioninę sutartį pasirašė septynios Karpatų valstybės (Čekija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija ir Ukraina). Ja siekiama gerinti gyvenimo kokybę, stiprinti vietos ekonomiką ir bendruomenes, išsaugoti Karpatų regiono gamtos vertybes ir kultūros paveldą. Penktajame Karpatų konvencijos šalių konferencijos susitikime (COP 5, 2017) buvo priimtas Karpatų konvencijos pakeitimas, į kurį įtrauktas naujas straipsnis dėl klimato kaitos (12a). Jame Šalių prašoma vykdyti politiką, kuria siekiama švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos visuose su Konvencija susijusiuose sektoriuose. Todėl ilgalaikė 2030 m. Karpatų regiono vizija buvo nustatyta siekiant „stiprinti bendradarbiavimo pastangas siekiant neutralaus poveikio klimatui kelio, kuriuo Karpatų regione būtų užtikrintas klimato kaitos poveikiui atsparus ir darnus vystymasis“. Ši vizija, suderinta su Karpatų konvencijos 12a straipsnio įgyvendinimu, išsamiai išdėstyta septyniuose strateginiuose tiksluose ir konkrečiuose tiksluose. Klimato kaitos darbo grupė remia Konvencijos įgyvendinimą, ypatingą dėmesį skirdama šiam straipsniui. Ja siekiama ilgalaikės 2030 m. vizijos ir aktyviai skatinami klimato kaitai atsparaus vystymosi atitinkamuose sektoriuose būdai.

Išsamią informaciją, įskaitant nuorodas į svarbiausius dokumentus dėl prisitaikymo prie klimato kaitos Karpatų kalnuose, pateikia Karpatų konvencijos sekretoriatas, remdamasis Konvencijos Prisitaikymo prie klimato kaitos darbo grupės pateikta informacija.

4.     Prisitaikymo strategijos ir planai

Reaguojant į Dunojaus deklaraciją, 2012 m. gruodžio mėn. buvo priimta ir 2018 m. atnaujinta ICPDR Prisitaikymo prie klimato kaitos strategija. ICPDR prisitaikymo prie klimato kaitos strategija siekiama pateikti gaires dėl prisitaikymo prie klimato kaitos integravimo į ICPDR planavimo procesus. Ji skatina daugiašalio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmus prisitaikymo prie klimato kaitos srityje ir yra orientyras nacionalinės politikos formuotojams ir kitiems pareigūnams. Strategija suteikia žinių bazę ir strateginę programą, kaip integruoti prisitaikymą prie klimato kaitos vandens sektoriuje į ES Vandens pagrindų direktyvos ir ES Potvynių direktyvos įgyvendinimą. Išsamus ir lengvai naudojamas galimų prisitaikymo priemonių rinkinys suteikia naudotojams galimybę gauti išsamią informaciją apie dominančias priemones, filtruojant sektorius, priemonių tipologijas, laikotarpį ir aktualumą ES Vandens pagrindų direktyvai ir ES Potvynių direktyvai.

Prisitaikymas prie klimato kaitos įtrauktas į periodiškai atnaujinamus Dunojaus upės baseino valdymo planą ir Dunojaus potvynių rizikos valdymo planą. Abiejų planų įgyvendinimas yra neatsiejama ES strategijos dėl Dunojaus regiono veiksmų plano dalis.

2014–2020 m. laikotarpiu finansuotų projektų pavyzdžiai.

Pagal 2014–2020 m. Dunojaus programą finansuojami projektai, kuriais bent netiesiogiai sprendžiamos su klimato kaita susijusios problemos, daugiausia susiję su tarpvalstybine vandentvarka, potvynių valdymu ir susijusios rizikos valdymu (pvz., JUNISZA, DANUBE FLOODPLAIN, DAREFFORT projektai). Projektas „DriDanube“ buvo orientuotas į sausrų valdymą.

Įgyvendinant projektą JOINTISZA (Upių baseinų valdymo planavimo ir potvynių rizikos prevencijos bendradarbiavimo stiprinimas siekiant pagerinti Tisos upės baseino vandenų būklę) (2017–2019 m.) partneriai iš penkių šalių, kurios dalijasi Tisos upės baseino vandenimis, kartu dirbo siekdami parengti atnaujintą integruotą Tisos upės baseino valdymo planą (ITRBMP) įgyvendinant Europos vandens pagrindų direktyvą. Du bandomieji miestų hidrologijos valdymo ir sausrų valdymo veiksmai suteikė galimybę subjektams parengti naujus metodus klimato kaitos poveikiui pasirinktose upės baseino teritorijose analizuoti ir su juo kovoti. Tokioje veikloje aktyviai dalyvavo ICPDR Tisza grupė, taip pat EUSDR PA4 (Vandens kokybė) ir PA5 (Aplinkos rizika) koordinatoriai. Karpatų konvencijos sekretoriatas buvo asocijuotasis strateginis partneris ir veikė kaip JOINTISZA projekto patarėjas su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusiais klausimais.

Projektu DANUBE FLOODPLAIN (Potvynių rizikos mažinimas atkuriant salpas palei Dunojaus upę ir intakus, 2018–2020 m.) buvo siekiama pagerinti tarpvalstybinę vandentvarką ir potvynių rizikos prevenciją, kartu kuo labiau padidinant naudą biologinės įvairovės išsaugojimui. Vienas iš pagrindinių projekto rezultatų buvo internetinis kursas apie salpų atkūrimą. Buvau skirtas jauniems ir vidutinio lygio specialistams, dirbantiems vandentvarkos ir nelaimių rizikos mažinimo srityje, ir studentams. Visi projekto rezultatai buvo saugomi Dunojaus potvynių ir atoslūgių zonos internetinėje GIS. Tai leidžia vizualizuoti aktyvias, potencialias ir buvusias salpas, jų atkūrimo poreikį, jų veikimą piko metu, ekologines ir socialines bei ekonomines savybes ir kt.

Projektu DAREFFORT (Dunojaus upės baseino sustiprinto potvynių prognozavimo bendradarbiavimas, 2018–2021 m.) buvo siekiama sukurti potvynių prognozavimo sistemą, grindžiamą Dunojaus baseino šalių bendradarbiavimu. Įgyvendinant projektą pagerintas prognozavimo vertinimas, suderintas keitimasis duomenimis ir žinių perdavimas. Pagal šį projektą partneriai bendradarbiavo renkant ir apdorojant su potvyniais susijusius duomenis, taip pat rengiant bendrą potvynių prognozavimo veiksmų planą, įskaitant keitimąsi prognozavimo rezultatais.

Projektu „DriDanube“ (2017–2019 m.) buvo siekiama padidinti Dunojaus regiono pajėgumą valdyti su sausra susijusią riziką. DriDanube projekto partneriai parengė Dunojaus sausrų strategiją. Juo buvo siekiama stiprinti Dunojaus regiono gebėjimus įveikti bendrus trūkumus, susijusius su kova su sausromis, ir taip padėti pereiti nuo reaktyvaus prie iniciatyvaus sausrų valdymo metodo. Įgyvendinant projektą „DriDanube“ taip pat sukurtos kelios priemonės, kuriomis remiamas iniciatyvus sausrų valdymas Dunojaus regiono šalyse. Sausra Žiūrėti yra interaktyvi interneto platforma prognozuoti sausros sąlygas ir padeda priimti tinkamus sprendimus. „DriDanube“ rėmė ES strategijos dėl Dunojaus regiono 5-ojo parengiamojo veiksmo dėl rizikos aplinkai įgyvendinimą ir prisidėjo prie Integruotos sausrų valdymo programos Vidurio ir Rytų Europoje (IDMP CEE). Tai regioninė iniciatyva, kuria remiamas sausrų rizikos valdymo priemonių ir politikos plėtojimas, vertinimas ir taikymas Pietryčių Europoje, siekiant pagerinti pasirengimą sausroms ir sumažinti sausrų poveikį.

Įkvepiantys „Climate-ADAPT“ naudojimo atvejai
Sužinokite, kaip šiame puslapyje rodomos žinios įkvėpė įvairiais valdymo lygmenimis dirbančius subjektus kurti specialiai pritaikytus sprendimus įvairiose politikos ir praktikos srityse.

• ES mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas: „Climate-ADAPT“ naudojimas siekiant rasti naujausių mokslinių žinių apie prisitaikymą prie klimato kaitos, kad būtų galima nustatyti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo darbotvarkę
• Karpatai: Naudojimasis „Climate-ADAPT“ informacija apie šalis siekiant sukurti Karpatų tarptautinio regiono puslapį ir prisidėti prie tarptautinės prisitaikymo prie klimato kaitos politikos
• Pirėnų klimato kaitos observatorija: „Climate-ADAPT“ tarpvalstybinių regionų puslapių naudojimas tarpvalstybinei prisitaikymo prie klimato kaitos strategijai Pirėnuose parengti