Prisitaikymas Karpatų kalnuose

Karpatų kalnai yra antra ilgiausia kalnų sistema Europoje, apimanti apie 210 000 kvadratinių kilometrų plotą. Septynios šalys (Čekija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija ir Ukraina) dalijasi Karpatų regiono teritorija, penkios iš jų yra ES narės.

Karpatų kalnų regionas yra vienas iš svarbiausių ir turtingiausių gamtos prieglobsčių Europos žemyne. Karpatų kalnuose gyvena apie 30 proc. Europos floros ir didžiausios Europos rudųjų lokių, vilkų, lūšių, stumbrų ir retų paukščių rūšių, įskaitant visame pasaulyje nykstantį imperatoriškąjį erelį, populiacijos. Be natūralios įvairovės, didelę ekologinę ir kultūrinę reikšmę turi pusiau natūralios buveinės, kaip antai kalnų ganyklos ir šienaujamos pievos, kurios yra šimtmečius trukusio tradicinio žemės valdymo rezultatas. WWF įtraukė Karpatų regioną į pasaulinį „Global 200“ ekologinių regionų, pasižyminčių išskirtiniu biologinės įvairovės lygiu, sąrašą. Karpatų kalnų regionas teikia svarbias ekosistemines gėrybes ir paslaugas, pavyzdžiui, maistą, gėlą vandenį, miško produktus ir turizmą, ir yra trijų pagrindinių upių baseinų dalis: Dunojaus, Dniestro (į Juodąją jūrą) ir Vyslos (į Baltijos jūrą).

Karpatai yra tiltas tarp Europos šiaurės ir pietvakarių kultūrų, lemiantis didelę kultūrų įvairovę.

Grėsmė Karpatų kalnų aplinkai

Dėl žemės apleidimo, buveinių pertvarkymo ir suskaidymo, miškų naikinimo, netvarios miškininkystės ir žemės ūkio praktikos bei taršos nyksta Karpatų kraštovaizdis ir biologinė įvairovė. Pagrindiniai veiksniai yra socialiniai ir ekonominiai pokyčiai ir klimato kaita. Žemės apleidimas ir buveinių nykimas yra reikšmingiausi atokiose vietovėse didesniame aukštyje, kur tradicinis ūkininkavimas negali konkuruoti su šiuolaikiniu žemės ūkiu. Buveinių pertvarkymas ir fragmentacija daugiausia susiję su netvariu turizmu ir infrastruktūros plėtra, o žemės ūkis yra pagrindinis paviršinio ir požeminio vandens taršos šaltinis. Klimato kaita, dėl kurios keičiasi kritulių pobūdis, sniego danga ir temperatūra, sustiprina pirmiau aprašytus procesus.

Klimato kaita ir prisitaikymas Karpatų kalnuose

Dėl dabartinio ir numatomo klimato kaitos poveikio pradėti įvairūs ES finansuojami projektai, įskaitant:

• CARPATCLIM tikslas – suderinti 1961–2010 m. klimato duomenis ir pateikti juos lentelinėje duomenų bazėje;
• CarpathCC, kurioje buvo atlikti keli pažeidžiamumo tyrimai ir įvertintos prisitaikymo priemonės;
• CARPIVIA, kurios metu buvo įvertintas Karpatų regiono pagrindinių ekosistemų ir ekosistemomis grindžiamų gamybos sistemų pažeidžiamumas ir pasiūlytos prisitaikymo galimybės.

	Europos Komisija	Europos aplinkos agentūra