Europos atsparumo klimato kaitai ir rizikos valdymo sistema

Atsparumas naujojoje ES politikoje. Europos prisitaikymo prie klimato kaitos plano įgyvendinimas

2024–2029 m. Europos Komisijos politinėse gairėse Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė Europos prisitaikymo prie klimato kaitos planą (ECAP), kuriuo siekiama padėti valstybėms narėms parengties ir atsparumo planavimo srityje. Komisijos narys Wopke Hoekstra ėmėsi iniciatyvos rengiant ECAP, o politikos dokumentų rinkinys bus pristatytas 2026 m. antrąjį pusmetį.

Atsparumas klimato kaitai ir pasirengimas jai jau buvo pažymėti keliuose pagrindiniuose ES politikos dokumentuose, įskaitant Konkurencingumo kelrodį, Žemės ūkio viziją ir Komunikatą dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP).

Konkurencingumo kelrodyje pabrėžiama, kad kintantis klimatas ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai kelia vis didesnę grėsmę Europos ekonominiam saugumui. Atsparumas ir pasirengimas turi būti stiprinami reguliariai atnaujinant su klimatu susijusios rizikos vertinimus ir projektuojant didinant ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atsparumą. Atsparumo klimato kaitai integravimas į miestų planavimą, gamtos procesais pagrįstų sprendimų diegimas, gamtos kreditų plėtojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos žemės ūkyje, kartu išsaugant apsirūpinimo maistu saugumą, taip pat yra viena iš galimybių išvengti pavojaus tiekimo grandinėms.

Žemės ūkio vizijoje raginama užtikrinti atsparų žemės ūkį, kuris būtų remiamas pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) po 2027 m. Bus tvirtai remiama žemės ūkio praktika ir intervencinės priemonės, kuriomis vietos gamyba pritaikoma būsimoms klimato sąlygoms, ir stiprinamos paskatos ūkininkams mažinti savo pažeidžiamumą ir riziką prisitaikant ūkių lygmeniu. Krizių valdymo priemonės turėtų paskatinti ūkininkus aktyviai valdyti riziką, valstybės narės turėtų siekti veiksmingų ir pritaikytų rizikos valdymo strategijų žemės ūkyje ir turėtų būti stiprinamas bendradarbiavimas su finansų įstaigomis.

Komunikate dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) pripažįstama, kad dažnesnės ir dramatiškesnės su klimatu susijusios nelaimės daro didelę socialinę ir ekonominę žalą. Atsižvelgiant į finansinę riziką, kurią dėl 3 °C atšilimo scenarijaus galėtų kilti bendri ekonominiai nuostoliai (t. y. apie 175 mlrd. EUR, t. y. apie 1,4 proc. ES BVP), priimant sprendimus dėl politikos ir investicijų negalima neatsižvelgti į su klimatu susijusią riziką. DFP komunikate pripažįstama Europos Audito Rūmų rekomendacija dėl perspektyvaus ES finansavimo, skirto prisitaikymui prie klimato kaitos.

Daugiau informacijos apie integruotą Europos atsparumo klimato kaitai ir rizikos valdymo sistemą galima rasti Europos Komisijos svetainėje „Prisitaikymas prie klimato kaitos ir atsparumas jai“.