ŽALIOJI VYNA

GREEN-WIN projektas yra svarbus tarptautinis tarpdisciplininis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje taikant į sprendimus orientuotą požiūrį, kuriuo siekiama geriau suprasti klimato politikos veiksmų ir tvarumo sąsajas ir įveikti įgyvendinimo kliūtis taikant abiem pusėms naudingas strategijas. Projektu kritiškai vertinama, kur ir kokiomis sąlygomis praktiškai įgyvendinamos abipusiškai naudingos ir visų pirma ekologiško augimo strategijos ir kur reikia rasti esminių kompromisų. Projekto grupė daugiausia dėmesio skiria keturioms esminėms kliūtims, kurias nustatė specialistai ir politikos formuotojai. Tai, be kita ko, yra:

• Parengti pokyčius skatinančius naratyvus, kuriuose būtų akcentuojamos klimato ir tvarumo veiksmų galimybės, siekiant padėti įveikti kognityvines kliūtis ir įgalinti žmones.
• Išnagrinėti klimato ir tvarumo finansavimo politiką ir valdymo tvarką, siekiant padėti įveikti finansines klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos kliūtis.
• Paremti ekologiško augimo ekonomiką, siekiant padėti įveikti ekonomines ir kolektyvinių veiksmų kliūtis, trukdančias mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šiuo tikslu mes pristatome pagrindines naujoves į GEM-E3 apskaičiuojamą bendrosios pusiausvyros modelį, reikalingą ekologiško augimo strategijoms atrasti. Tai apima technologijų sklaidos tinklo modelio kūrimą ir finansų rinkos suvaržymų bei agentų prisitaikymo lūkesčių nustatymą.
• Padėti įveikti ekonomines ir institucines kliūtis nustatant abiem pusėms naudingas strategijas, tvarius verslo modelius ir palankią aplinką trijose veiksmų srityse: pakrančių zonų potvynių rizikos valdymo, miestų pertvarkos ir energijos nepritekliaus panaikinimo bei atsparumo.

Visa ši veikla įtraukta į tvarų tarptautinį dialogą, kuriame dalyvauja politikos, mokslinių tyrimų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai, ir į atvirą žinių valdymo ir gebėjimų stiprinimo strategiją, kuria siekiama skatinti žinių perdavimą ir mokymąsi pasibaigus projekto įgyvendinimo laikotarpiui.

Bendrieji ŽALIOJO VYNO tikslai yra šie:

• Nustatyti, plėtoti ir kritiškai vertinti abiem pusėms naudingas strategijas, žaliojo verslo modelius ir žaliojo augimo trajektorijas, teikiančias trumpalaikę ekonominę naudą, kartu remiant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslus pagal platesnę darnaus vystymosi darbotvarkę.
• bendrai rengti bendrus naratyvus, susijusius su abiem pusėms naudingomis strategijomis, verslo galimybėmis ir žaliojo augimo trajektorijomis mokslo, politikos, verslo ir pilietinės visuomenės sektoriuose.

Įgyvendinant projektą bus kritiškai įvertinta, kur ir kokiomis sąlygomis praktiškai įgyvendinamos abipusiškai naudingos ir visų pirma ekologiško augimo strategijos ir kur reikia rasti esminių kompromisų. Todėl daugiausia dėmesio skiriame keturioms esminėms kliūtims, kurias nustatė specialistai ir politikos formuotojai. Pirma, kuriame pokyčius skatinančius naratyvus, kuriuose pabrėžiamos klimato ir tvarumo veiksmų galimybės, siekiant padėti įveikti kognityvines kliūtis ir įgalinti žmones. Antra, nagrinėjame klimato ir tvarumo finansavimo politiką ir valdymo tvarką, kad padėtume įveikti finansines klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos kliūtis. Trečia, pagrindžiame ekologiško augimo ekonomiką, kad padėtume įveikti ekonomines ir kolektyvinių veiksmų kliūtis, trukdančias mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šiuo tikslu mes pristatome pagrindines naujoves į GEM-E3 apskaičiuojamą bendrosios pusiausvyros modelį, reikalingą ekologiško augimo strategijoms atrasti. Tai apima technologijų sklaidos tinklo modelio kūrimą ir finansų rinkos suvaržymų bei agentų prisitaikymo lūkesčių nustatymą. Ketvirta, padedame įveikti ekonomines ir institucines kliūtis nustatydami abiem pusėms naudingas strategijas, tvarius verslo modelius ir palankią aplinką trijose veiksmų srityse: pakrančių zonų potvynių rizikos valdymo, miestų pertvarkos ir energijos nepritekliaus panaikinimo bei atsparumo. Visa ši veikla įtraukta į tvarų tarptautinį dialogą, kuriame dalyvauja politikos, mokslinių tyrimų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai, taip pat į atvirą žinių valdymo ir gebėjimų stiprinimo strategiją, kuria siekiama skatinti žinių perdavimą ir mokymąsi pasibaigus projekto įgyvendinimo laikotarpiui.

Informacija apie GREEN-WIN projekto rezultatus pateikiama projekto interneto svetainėje.

• "Workpackage 1" inicijavo nuolatinį pasaulinį dialogą, kuris skatino tarptautinių organizacijų, JT agentūrų, finansų įstaigų, verslo ir mokslinių tyrimų atstovų abipusį mokymąsi apie ekologiško verslo ir ekologiškos ekonomikos galimybes. Surengti du pasaulinio suinteresuotųjų subjektų dialogo praktiniai seminarai, kurių tikslas – kartu su suinteresuotaisiais subjektais ir „GREEN-WIN“ tyrėjais parengti gausų visiems naudingų strategijų, žaliųjų verslo modelių ir palankios aplinkos rinkinį.

• 2 darbo dokumentų rinkinyje empiriškai išanalizuotos finansų valdymo priemonės pagrindinėse G 20 šalyse, siekiant nustatyti galimybes ir kliūtis nukreipti finansinius srautus į klimatui nekenkiančias investicijas. Nustatytas didžiulis institucinių investuotojų papildomo tvaraus finansavimo potencialas, tačiau taip pat nustatyta keletas kliūčių, trukdančių realizuoti šį potencialą (pvz., nestabilios reguliavimo sistemos, likvidžių finansinių priemonių, tokių kaip žaliosios obligacijos, trūkumas, mažų projektų dydis ir kt.).

• „Workpackage 3“ parengė tinklu pagrįstus technologijų sklaidos modelius, skirtus klimato kaitos švelninimo ir ekonominės plėtros sinergijai ištirti pasitelkiant endogeninę technologinę pažangą. Preliminarūs rezultatai rodo, kad tokie regioniniai centrai kaip Brazilija Lotynų Amerikoje atlieka svarbų vaidmenį sklaidos procese. Ekonominis modelis GEM-E3 buvo išplėstas, kad būtų atsižvelgta į finansinio kapitalo srautus pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Pirmojoje paraiškoje Italijai pabrėžiamas svarbus finansavimo struktūrų vaidmuo, susijęs su paskirstomuoju poveikiu, ir atkreipiamas dėmesys į didelę naudą, kurią duotų stabili Europos valstybės skolos vertybinių popierių rinka, kurioje skirtumai tarp šalių yra maži.

• Ketvirtajame darbo dokumentų rinkinyje apžvelgta literatūra apie žaliąjį finansavimą ir žaliąjį verslą, parengta abipusiškai naudingų galimybių tipologija ir remiami penktasis, šeštasis ir septintasis darbo dokumentų rinkiniai, kritiškai įvertinant nustatytų žaliojo verslo modelių ir abipusiškai naudingų strategijų gyvybingumą. Ketvirtojoje darbo grupėje taip pat išnagrinėtos pagrindinės kliūtys, trukdančios žaliosioms investicijoms. Tai, be kita ko, yra: i) per mažas susidomėjimas žaliaisiais projektais, nes daroma prielaida, kad žaliasis projektas yra ekonomiškai neperspektyvus ir mažiau pelningas; ii) patikimų žaliųjų verslo modelių trūkumas; ir iii) trūksta bendros žaliųjų verslo modelių poveikio aplinkai analizės metodikos.

• 5 darbo paketas iliustravo įvairią ekonominių ir klimato tikslų sinergiją ir kompromisus pakrančių potvynių rizikos valdymo srityje, nustatant tris abipusiškai naudingas strategijas, kurios gali padėti viešiesiems subjektams įveikti finansines kliūtis, trukdančias prisitaikyti prie pakrančių: i) Nekilnojamojo turto plėtros pajamų gavimas melioracijos būdu; ii) pajamų iš turizmo gavimas maitinant paplūdimius (pakeičiant nualintą smėlį); ir iii) kurti nepiniginę naudą gamtai, kuri pritrauktų papildomą finansavimą iš aplinkosaugos NVO.

• 6-ajame darbo pakete buvo surengti pokalbiai, dalyvių ir nedalyvaujančių asmenų pastabos ir pirmasis suinteresuotųjų subjektų praktinių seminarų etapas, kurio metu buvo nustatytos šios abiem pusėms naudingos miestų pertvarkos strategijos: i) besiformuojantys dalijimosi ekonomikos verslo modeliai siekiant ekologiškesnio ir pažangesnio judumo sektoriaus Šanchajuje; ii) žalieji verslo modeliai Stambulo statybos sektoriuje, atsirandantys dėl naujų seisminių taisyklių; iii) Barselonoje privatūs verslininkai kuria IRT pagrįstus pažangius sprendimus, kad padidintų išteklių naudojimo efektyvumą.

• 7-ajame darbo pakete išnagrinėti keli abipusiškai naudingų sprendimų atvejai Indijoje, Indonezijoje ir Pietų Afrikoje bendruomenės lygmeniu, atskleidžiant šias sinergijas ir abipusiškai naudingas strategijas: i) bendruomenės valdomų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų diegimas Indijoje; ii) žaliosios kavos verslo ir biodujų skaidymo technologijos diegimas Indonezijoje; ir iii) integruoto ekologinio ūkininkavimo ir komposto gamybos įgyvendinimas Pietų Afrikoje.

• Įgyvendinant projektą „Workpackage 8“ buvo skatinamos žinios ir gebėjimų stiprinimas tiek įgyvendinant projektą „GREEN-WIN“, tiek už jo ribų, vykdant įvairią veiklą, įskaitant interneto svetainę „GREEN-WIN“ – internetinį seminarą, kuriame pristatomi pagrindiniai mokslinių tyrimų projektai.