CLIMSAVE

Plačiai pripažįstama, kad klimatas keičiasi dėl žmogaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tokie klimato pokyčiai turės įtakos visiems visuomenės sektoriams ir aplinkai visais lygmenimis – nuo žemyninio iki nacionalinio ir vietos. Sprendimus priimantys asmenys ir kiti suinteresuoti piliečiai turi turėti galimybę gauti patikimą moksliškai pagrįstą informaciją, kuri padėtų jiems reaguoti į klimato kaitos poveikio riziką ir įvertinti prisitaikymo galimybes.

Bendras CLIMSAVE projekto tikslas buvo sukurti integruotą metodiką, skirtą įvertinti tarpsektorinį klimato kaitos poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą. Sukūrus bendrą geresnio integruoto klimato kaitos poveikio, pažeidžiamumo ir susijusių ekonomiškai efektyvių prisitaikymo priemonių, apimančių pagrindinius Europos sektorius, vertinimo platformą, mokslas tapo naudingas suinteresuotiesiems subjektams ir politikos formuotojams. Buvo nustatyti šeši konkretūs tikslai: 1) analizuoti prisitaikymo prie klimato kaitos politikos ir valdymo aplinkybes; (2) sukurti integruotą vertinimo platformą, kuri apimtų pagrindinių kraštovaizdžio sektorių sąsajas ir grįžtamąją informaciją; 3) taikyti integruotą vertinimo platformą klimato kaitos poveikiui ekosisteminėms paslaugoms ir prisitaikymo prie jų galimybėms vertinti; (4) įtraukti suinteresuotųjų šalių indėlį į klimato kaitos poveikio ir prisitaikymo prie jos mokslinius tyrimus rengiant dalyvaujamuosius scenarijus; 5) analizuoti prisitaikymo strategijų ekonominį efektyvumą; (6) nustatyti pažeidžiamumo židinius remiantis poveikio rodikliais ir sektorių prisitaikymo pajėgumais; ir 7) ištirti netikrumo šaltinius, kad būtų galima pagrįsti atitinkamas politikos galimybes.

CLIMSAVE sukūrė patogią naudoti, interaktyvią internetinę priemonę, leidžiančią suinteresuotiesiems subjektams įvertinti klimato kaitos poveikį ir pažeidžiamumą įvairiuose sektoriuose, įskaitant žemės ūkį, miškus, biologinę įvairovę, pakrantes, vandens išteklius ir miestų plėtrą. Įvairiems sektoriams skirtų modelių susiejimas leidžia suinteresuotiesiems subjektams pamatyti, kaip jų sąveika galėtų paveikti Europos kraštovaizdžio pokyčius. Susijusių modelių rezultatai bus paversti ekosisteminėmis paslaugomis (nauda, kurią žmonės gauna iš ekosistemų), kad klimato kaitos poveikis būtų tiesiogiai susietas su žmonių gerove. Ši priemonė taip pat suteikia suinteresuotiesiems subjektams galimybę išnagrinėti prisitaikymo strategijas, skirtas pažeidžiamumui dėl klimato kaitos mažinti, ir nustatyti, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis tokie veiksmai gali padėti. Joje pabrėžiamas įvairių prisitaikymo galimybių ekonominis efektyvumas ir tarpsektorinė nauda bei prieštaravimai ir sudaromos sąlygos ištirti netikrumą, kad būtų galima geriau pagrįsti patikimų politinių atsakomųjų priemonių rengimą.

Pagrindiniai rezultatai

CLIMSAFE yra visos Europos projektas, kurio metu buvo sukurtas integruotas vertinimo metodas, leidžiantis suinteresuotiesiems subjektams ištirti ir suprasti įvairių prisitaikymo galimybių tarpsektorinę naudą ir konfliktus, kad būtų galima geriau pagrįsti patikimų politinių sprendimų rengimą. Pagrindinės išvados buvo šios:

CLIMSAFE integruoto vertinimo platforma; unikali patogi naudoti, interaktyvi internetinė priemonė, suteikianti Europos suinteresuotiesiems subjektams galimybę nagrinėti sudėtingus įvairius sektorius apimančius klausimus, susijusius su poveikiu, prisitaikymu ir pažeidžiamumu klimato kaitos ir socialinių bei ekonominių pokyčių atžvilgiu visoje Europoje žemės ūkio, miškų, biologinės įvairovės, pakrančių, vandens ir miestų sektoriuose.

· Į PV platformą įtraukti įvairūs klimato kaitos scenarijai, kad naudotojai galėtų ištirti klimato kaitos neapibrėžtumo poveikį poveikiui ir pažeidžiamumui. Prognozuojama, kad 2050 m. vidutinė temperatūra visoje Europoje svyruos nuo 1 iki 5^°C, o kritulių kiekis svyruos nuo 1–13 proc. padidėjimo žiemą iki 2–30 proc. sumažėjimo vasarą.

4 kontrastingos socialinės-ekonominės siužetinės linijos; parengti per įvairius dalyvaujamuosius praktinius seminarus, kuriuose dalyvavo Europos suinteresuotieji subjektai, ir kiekybiškai įvertinti, kad būtų įtraukti į poveikio vertinimo platformą. Tai sukėlė stiprų atsakomybės jausmą už scenarijus, kurie rodo, kad Europai tikėtinos įvairios ateities perspektyvos – nuo labai teigiamų (Mes esame pasaulis) iki labai neigiamų (Ar turėčiau pasilikti, ar turėčiau eiti). Dėl šių scenarijų Europai didelę įtaką darys tiek klimato kaita, tiek socialiniai ir ekonominiai pokyčiai. Miestų plėtra didėja pagal daugumą scenarijų. Vakarų ir Šiaurės Europoje 1 per 100 metų potvynio paveiktų žmonių skaičius didėja. Biologinės įvairovės pažeidžiamumas ir vandens naudojimas tiek miškuose, tiek netvarkomoje žemėje skiriasi priklausomai nuo scenarijaus, tačiau maisto gamyba visoje Europoje paprastai didėja miškų ploto sąskaita, kad būtų patenkinta didėjančio gyventojų skaičiaus paklausa.

· įvairias prisitaikymo prie klimato kaitos galimybes siekiant spręsti klimato kaitos poveikio Europoje klausimą poveikio vertinimo platformoje; taip naudotojas gali įvertinti savo sąnaudas, kapitalo reikalavimus, taikomumą, veiksmingumą ir antrinį (sinerginį ir tarpsektorinį) poveikį. Reikia atlikti išsamų vertinimą, kad būtų atsižvelgta į vietos sąlygas ir apribojimus.

Tačiau veiksmingas prisitaikymas, atsirandantis dėl vietos bendruomenės subjektų priimtų sprendimų, turi būti tvirtai remiamas įgalinančia nacionaline ir ES institucine struktūra, kuri palengvintų koordinavimą ir dalijimąsi žiniomis tarp valstybių narių.

· Pažeidžiamų migrantų antplūdžio valdymo centrų kartografavimas; Tai rodo, kad žmonių gerovei kyla didžiausias pavojus dėl vandens trūkumo ir biologinės įvairovės nykimo Pietų Europoje, taip pat dėl maisto trūkumo ir žemės naudojimo įvairovės Šiaurės Europoje.

Patikimiausia politikos strategija (apibūdinama kaip naudingas pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir socialinių bei ekonominių pokyčių įvairiuose sektoriuose, scenarijuose ir erdvės masteliuose mažinimas) yra strategija, kuria didinamas gebėjimas susidoroti su klimato kaita didinant socialinį ir žmogiškąjį kapitalą.

prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemonių peržiūra; kuris parodė, kad beveik visų poveikis buvo didesnis nei iš pradžių numatytas poveikis, dažnai kitame (-uose) sektoriuje (-iuose) ir daugelis jų buvo tarpsektorinė sąveika. Prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemonių sąsajos buvo teigiamos, o tai gali būti ekonomiškai efektyvi sinergija sprendžiant klimato kaitos problemą.