CONHAZ

Norint veiksmingai sumažinti gamtinių pavojų riziką, reikia gerai suprasti su gamtiniais pavojais susijusias išlaidas. Taikant dabartinius šių sąnaudų vertinimo metodus, įvairių rūšių gamtiniams pavojams ir paveiktiems sektoriams taikoma skirtinga terminija ir metodai. Tai gali trukdyti nustatyti išsamius ir palyginamus išlaidų duomenis. Siekiant sustiprinti sąnaudų vertinimo vaidmenį plėtojant integruotą gamtinių pavojų valdymą, reikia nustatyti pažangiausius sąnaudų vertinimo metodus, pabrėžti esamų metodų trūkumus ir stipriąsias puses, palengvinti jų taikymą ir nustatyti galimas žinių spragas.

CONHAZ (sąnaudos dėl gamtinių pavojų) tikslas – kaupti ir apibendrinti dabartines žinias apie sąnaudų vertinimo metodus, kad būtų sustiprintas sąnaudų vertinimo vaidmuo plėtojant integruotą gamtinių pavojų valdymą ir prisitaikymo planavimą. Siekdama šio tikslo CONHAZ laikėsi visapusiško požiūrio, atsižvelgdama į gamtinius pavojus – nuo sausrų, potvynių ir pakrančių pavojų iki Alpių pavojų, taip pat į įvairius paveiktus sektorius ir išlaidų rūšis (tiesioginė apčiuopiama žala, nuostoliai dėl verslo sutrikdymo, netiesioginė žala, nematerialusis poveikis ir rizikos mažinimo išlaidos).

Konkretūs tikslai buvo šie:

1) sudaryti pažangiausius sąnaudų vertinimo metodus;

2) analizuoti ir vertinti šiuos metodus pagal techninius aspektus, taip pat terminologiją, duomenų kokybę ir prieinamumą bei mokslinių tyrimų spragas; ir

3) apibendrinti gautas žinias į rekomendacijas, taip pat nustatyti tolesnius mokslinių tyrimų poreikius.

Dėl kiekvieno iš nagrinėjamų pavojų (potvynių, sausrų, pakrančių ir Alpių pavojų) ir išlaidų kategorijų (tiesioginės išlaidos, verslo pertraukimo išlaidos, netiesioginės išlaidos, nematerialiosios išlaidos ir rizikos mažinimo išlaidos) buvo peržiūrėti esami išlaidų vertinimo metodai. Jie buvo grindžiami literatūros apžvalgomis, keturiais ekspertų praktiniais seminarais (po vieną kiekvienoje pavojaus grupėje) ir baigiamąja apibendrinamąja konferencija. Ekspertų praktiniuose seminaruose preliminarūs peržiūrų rezultatai buvo pristatyti 20–30 ekspertų ir specialistų iš kiekvienos pavojaus grupės ir aptarti su jais. Pagrindinis šių praktinių seminarų tikslas buvo užtikrinti, kad peržiūros apimtų visus atitinkamus metodus, taip pat nustatyti geriausią praktiką ir žinių spragas. Po to į baigiamąją sintezės konferenciją susirinko apie 60 ekspertų ir specialistų iš įvairių pavojų patiriančių bendruomenių. Po to vyko bendros diskusijos dėl metodų ir žinių spragų, taip pat dėl mokslinių tyrimų poreikių prioritetų nustatymo.

Pagrindiniai CONHAZ rezultatai:

Politikos apžvalga Nr. 1: Sąnaudos, susijusios su natūraliais pavojais. Sintezė. Šioje politikos apžvalgoje apibendrinami pagrindiniai CONHAZ rezultatai. Jie apima išvadas dėl geriausios praktikos, bendrų žinių spragų ir rekomendacijas dėl praktikos ir mokslinių tyrimų, taip pat gamtinių pavojų sąnaudų vertinimo viziją ir jų integravimą į sprendimų priėmimo procesą.

Pagrindinės rekomendacijos:

• Išlaidų vertinimai dažnai yra neišsamūs ir šališki. Siekiant susidaryti išsamų vaizdą apie su gamtiniais pavojais susijusias išlaidas, reikėtų atsižvelgti ne tik į tiesiogines išlaidas, bet ir į išlaidas dėl verslo pertraukimo, netiesiogines ir nematerialias (ne rinkos) išlaidas, taip pat į rizikos mažinimo išlaidas.
• Nors pastaraisiais dešimtmečiais padėtis pagerėjo, vis dar yra daug neaiškumų dėl visų sąnaudų vertinimo dalių. Todėl atliekant bet kokį vertinimą svarbu ankstyvame etape nustatyti pagrindinius netikrumo šaltinius ir pabandyti juos sumažinti arba pašalinti. Likę su išlaidų sąmatomis susiję neaiškumai turėtų būti dokumentuojami ir apie juos turėtų būti pranešama sprendimus priimantiems asmenims.
• Vienas iš pagrindinių su gamtiniais pavojais susijusių išlaidų ex ante vertinimo neapibrėžtumo šaltinių yra pakankamų, palyginamų ir patikimų duomenų trūkumas. Europos lygmeniu turėtų būti sukurta pagalbinė duomenų rinkimo sistema, skirta tiek konkrečių objektų ex post žalos duomenims (įvykių analizei), tiek rizikos mažinimo išlaidoms. Tokia sistema turėtų užtikrinti pakankamai išsamią informaciją ir minimalius duomenų kokybės standartus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos Europos ir nacionalinių duomenų bazių kūrimui ir nuoseklumui.
• Apskritai reikia geriau suprasti žalingus procesus, kad juos būtų galima tinkamai modeliuoti. Kalbant apie tiesioginę žalą, reikalingi kelių parametrų žalos modeliai, kurie geriau užfiksuotų įvairius žalą darančius parametrus, taip pat atsižvelgiant į atsparumo parametrus.
• Kalbant apie netiesiogines išlaidas, reikia daugiau mokslinių tyrimų, kad būtų galima suprasti ir modeliuoti, kaip rinkos veikia ne pusiausvyros sąlygomis ir skirtingu mastu. Tai visų pirma pasakytina apie grįžimo į pusiausvyrą po pavojingo įvykio dinamiką, susijusią socialinę ir institucinę sąveiką ir tai, kaip susidaro agentų lūkesčiai didelio neapibrėžtumo situacijose.
• Kalbant apie nematerialiąsias sąnaudas, reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų, visų pirma gamtinių pavojų fizinio poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai srityje.
• Kalbant apie rizikos mažinimo išlaidas, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas geresniam nestruktūrinių priemonių išlaidų įvertinimui.
• Reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų dėl klimato kaitos ir socialinių bei ekonominių pokyčių poveikio būsimoms gamtinių pavojų sąnaudoms ir prisitaikymo prie šių pokyčių sąnaudoms. Be to, tebėra labai svarbu nustatyti, kaip tokias išvadas būtų galima įtraukti į sąnaudų vertinimo metodus. Šiuo atžvilgiu reikėtų gerinti su gamtiniais pavojais susijusios bendruomenės ir su klimato kaita susijusios bendruomenės keitimąsi žiniomis.
• Reikia tinkamų priemonių ir gairių, taip pat žinių perdavimo, kad sprendimus priimantiems asmenims būtų lengviau įtraukti sąnaudų vertinimo duomenis į sprendimų priėmimo procesą. Tokiomis priemonėmis ar sistemomis turėtų būti pranešama apie neaiškumus, susijusius su išlaidų skaičiais, ir į juos atsižvelgiama, taip pat užtikrinamas sprendimų priėmimo taisyklių skaidrumas.

Politikos apžvalga #2: Potvynių išlaidos. Šioje politikos apžvalgoje apibendrinamos CONHAZ rekomendacijos dėl tinkamo potvynių nuostolių vertinimo atlikimo. Tai taip pat suteikia keletą minčių apie geresnį valdymo planą.

Politikos apžvalga Nr. 3. Sausrų kaštai. Šia politikos apžvalga siekiama padėti politikos formuotojams ir specialistams atskirti įvairių rūšių sausrų išlaidas ir padėti jiems pasirinkti esamus sausrų išlaidų vertinimo metodus. Be to, išvados dėl sausrų padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie jų politikos ir žinių spragų gali padėti joms nustatyti dabartinės sausrų politikos stipriąsias ir silpnąsias puses ir būsimų šios srities mokslinių tyrimų poreikius.